Kasmetinis augintinių kailio pasikeitimas po šaltojo metų periodo dažnam keturkojų šeimininkui ilgainiui tampa įprasta kasdienybės dalimi. Tačiau specialistai perspėja, jog šiam procesui užsitęsus – verta sunerimti, nes tai gali perspėti apie rimtesnės ligos simptomus. Viena iš jų – kalio retėjimas arba alopecija. Dėl savo požymių ji dažnai painiojama su įprastu šėrimusi ir nors katei ar šuniui nėra pavojinga, ilgainiui negydoma, gali sukelti rimtesnes problemas. Veterinarijos gydytoja pataria, kaip pastebėti alopecijos simptomus ir tinkamai pasirūpinti susirgusiais gyvūnais.

Požymiai, priverčiantys sunerimti

Įprastai alopecija augintiniams diagnozuojama, kai pastebimas gyvūno kailio retėjimas arba nuplikimas. Veterinarė Ieva Plungytė sako, kad tokią diagnozę gali išgirsti bet kokios kačių bei šunų veislės šeimininkai, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar lyties. Vis dėlto pamatyti šios ligos išankstinių simptomų beveik neįmanoma, nes dažnai jie yra supainiojami su tokiais, kurie būdingi įprastam augintinio kailio šėrimuisi.  

„Alopecija nėra pavojinga sveikatai, tačiau neretai ji signalizuoja apie rimtesnes augintinio problemas. Nors pastebėti šios ligos simptomus gali būti sudėtinga, visais atvejais, kai augintinio šėrimasis atrodo pernelyg intensyvus ar ant kailio atsiranda nuplikimų, būtina kreiptis į veterinarą“, – pataria specialistė.

Lemia įgimtos arba įgytos priežastys

Tikslios susirgimo alopecija priežastys nėra žinomos, tačiau nuo ligos gali stipriai nukentėti augintinio kailiuko būklė bei išvaizda.  Kitaip tariant, tai yra defektas, kuriam įtakos gali turėti įvairūs parazitai, tokie kaip erkės, blusos, aplinkos ar maisto alergijos, taip pat bakterinės ar grybelinės infekcijos, hormoninės problemos, tokios kaip mažas skydliaukės hormonų kiekis ar didelis kortizolio kiekis – dar vadinamas Kušingo liga.

„Alopecija gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Įprastai jos skirstomos į dvi kategorijas: įgimtas arba įgytas. Nuo genetikos nepriklausantį plaukų slinkimą gali iššaukti įvairūs parazitai ar bakterijos. Taip pat, manoma, kad įtakos gali turėti nepakankamas tam tikrų maisto medžiagų kiekis augintinio maiste ar alergija kai kuriems ingredientams“, – pažymi veterinarė.

Plungytė taip pat priduria, kad gyvūno maistas yra tarsi jo sveikatos atspindys. Jei pašaras yra nevisavertis, augintiniui trūks gyvūninės kilmės baltymų, kurie yra itin svarbūs. Tai pagrindinė organizmo statomoji medžiaga, padedanti išlaikyti gražų augintinio kailiuką. Organizme susidarius baltymų trūkumui, kailis gali prarasti blizgesį, tapti šiurkštus arba – imti slinkti.

Gali padėti ne tik vaistai

Specialistė pastebi, kad kai kurių alopecijos rūšių galima išvengti naudojant apsaugą nuo parazitų, taikant specialias grožio ar sveikatingumo procedūras bei tinkamai pasirinkus maistą. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir vaistų.

„Vienas iš efektyvių plaukų slinkimą mažinančių būdų – ozono terapijos, turinčios gydomųjų bei plauko folikulą ir odą atstatančių savybių. Šis komponentas giliai įsiskverbia į plauko folikulą ir padeda jį atstatyti. Taip pat, svarbu naudoti tinkamą, kuo natūralesnę kosmetiką, kurioje nebūtų šiurkščių ingredientų, tokių kaip sulfatai, parabenai bei silikonai. Tiesa, esant stipriam nuplikimui ar užsitęsusiam intensyviam kailio slinkimui, skiriami specialūs antibiotikai arba vaistai, padedantys kovoti su grybeliu arba parazitais. Iki tol, reguliarios augintinio sveikatos procedūros gali padėti išvengti gydymo vaistais“, – sako I. Plungytė.

Su intensyvia kailio slinkimo problema susiduriantiems šeimininkams specialistė pataria dažniau apsilankyti pas veterinarijos gydytoją ar gyvūnų grožio ir kirpimo meistrus. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad kartais net ir pasitelkus visas priemones, liga yra neišgydoma dėl autoimuninių bei genetinių priežasčių.