B. Kriaučiūnas uždega Dainų šventės aukurą
JAV ir Kanados lietuvių išeivijos dainų šventės nuolat pradėtos rengti nuo 1956 m. Jose dalyvavo net 51 choras. Dainininkų susirinkdavo nuo 1 000 iki 1 400. Žymesnieji dirigentai: B. Budriūnas, J. Žilevičius, J. Gaidelis, A. Mikulskis, J. Kačinskas, F. Strolia, V. Verikaitis, S. Sližys, S. Gailevičius, J. Govėdas, D. Viskontienė. Surengtos devynios šventės – 1956, 1961, 1966, 1971, 1978, 1983, 1991, 2006, 2010 metais.
1953 metais Čikagoje ALRK Vargonininkų sąjungos seime kilo sumanymas rengti dainų šventę. Buvo numatyta 1954 metais surengti kelias rajonines dainų šventes, kurios būtų įžanga į didelę jungtinę šventę, tačiau įvyko tik viena rajoninė dainų šventė Čikagoje. ALRK Vargonininkų sąjungai seime vėl iškėlus dainų šventės klausimą, jam buvo pritarta. 1956 m. dainų šventę rengė JAV ir Kanados Lietuvių Bendruomenės, tad į istoriją šventė įėjo „JAV ir Kanados lietuvių dainų šventės“ pavadinimu, joje dalyvavo 34 chorai su maždaug 1 200 dainininkų. Šventė vyko Chicago Coliseum auditorijoje, kuri talpina daugiau nei 9 000 žiūrovų. Garbės dirigentas buvo prof. J. Žilevičius. Žurnalistas Stasys Pieža šventę garsino angliškoje spaudoje. Muzikos kritikas Vladas Jakubėnas šventę aprašė žurnale „Aidai“: ,,Programa buvo rūpestingai išmokta. Masinio choro dainos skambėjo gryna intonacija. Nepasitaikė nė vieno jaučiamo detonavimo. Būta tik vieno kito ritminio netikslumo. Dalyvavo masinis choras, rinktinis mišrus choras, moterų ir vyrų chorų grupės. Koncerto dieną vėsi vasara staiga pasikeitė – termometras peržengė 100 laipsnių. Dirbtinio vėsinimo neturinčioje salėje kaitra buvo neįsivaizduojama. Visi bilietai buvo išparduoti. Moralinis pelnas – JAV ir Kanados lietuviai įvykdė didelį darbą, kurio pasisekimas pakels mūsų savigarbą ir įkvėps mums daugiau noro palaikyti ir ugdyti tautinę kultūrą.”
Po Dainų šventės sėkmės 1957 metais buvo surengta pirmoji lietuvių Tautinių šokių šventė (TŠŠ). Antroji JAV ir Kanados lietuvių dainų šventė vyko 1961 m. liepos 2 d. Tarptautiniame amfiteatre Čikagoje. Dalyvavo 23 chorai su apie 1 000 dainininkų ir daugiau kaip 10 000 klausytojų. Antrąją JAV ir Kanados Dainų šventę žurnale „Aidai“ išsamiai recenzavo kompozitorius Vladas Jakubėnas. Štai keletas ištraukų iš jo ilgo apžvalginio straipsnio: „Dainų šventė savo esme negali būti laikoma griežto klasikinio ir kitokio stiliaus koncertu; tai yra labiau tautos vieningumo pasireiškimas per dainą. Dainų šventės repertuare neišvengiamai esti ir meniškai mažiau vertingų dainų, kurios tai tautai esti tradicinės, turinčios tam tikro subjektyvaus emocinio turinio. Pasirodo, kad mūsų chorai, gyveną aukšto technikos lygio krašte, kažkaip išpruso, susklandėjo; jų intonacija ir ritmika neabejotinai pagerėjo. <…> Antroji JAV ir Kanados lietuvių Dainų šventė buvo tikroji šventė visai klausytojų miniai; jos atminimas tvirtins mūsų tautinę sąmonę ir stiprins pasiryžimą tolesniems kultūriniams žygiams lietuvių išeivijoje.”
Trečioji JAV ir Kanados lietuvių Dainų šventė vyko Čikagoje, Tarptautiniame amfiteatre 1966 m. liepos 3 d. Šventėje dalyvavo 41 choras (iš jų - 16 vaikų) su maždaug 1 200 dainininkų. Susirinko apie 11 000 klausytojų. Programos viršelį paruošė dail. Vladas Vijeikis - viršelyje vaizduojamos kanklės su 1886 metų data. Antrosios šventės garbės dirigentas Aleksandras Aleksis perdavė dirigento lazdelę šios šventės garbės dirigentei Alice Stephens. Šventę dienraštyje „Draugas“ vertino prof. Juozas Žilevičius: „1966.7. 3 d. Dainų šventė liks įrašyta į lietuvių išeivijos kultūrinės veiklos istorijos lapus. Lengvesnės dainos nuskambėjo pajėgiai ir drąsiai. Tačiau blogas salės rezonansas kenkė chorų skambesiui, ypatingai atliekant Oželį. Vaikų choras buvo mokytojų pavyzdingai paruoštas, nes kiekvienas dalyvis savo partiją gerai žinojo. Kanklių orkestras nepaprastai gerai atliko dainų pritarimą. Tai nuopelnas Onos Mikulskienės. Nuodugniai pažindamas kanklių savybes, Alfonsas Mikulskis vykusiai paruošė kanklių orkestraciją. Lituanistinių mokyklų dainavimo mokytojų paruoštus chorus puikiai valdė dirigentas Faustas Strolia.“
Ketvirtoji JAV ir Kanados lietuvių Dainų šventė buvo suruošta 1971 m. liepos 4 d. Čikagos Tarptautiniame amfiteatre. Himnus ir Naujalio „Malda už tėvynę“ dirigavo Vincas Mamaitis, suaugusių dainas palydėjo pianistai Raimonda Apeikytė ir Manigirdas Motekaitis. PLB valdybos pirmininko Stasio Barzduko sveikinime rašoma: „Svetur dabar turime du visuotinių Dainų švenčių židinius: Australiją ir JAV su Kanada. Jas čia organizuoja Lietuvių Bendruomenė.“
Penktoji lietuvių Dainų šventė vyko Kanadoje, Maple Leaf Gardens Toronto mieste 1978 m. liepos 2 d. Ji buvo suderinta su Pasaulio lietuvių dienomis ir sporto žaidynėmis. Šį kartą iniciatyvą iškėlė Kanadoje gyvenantys lietuviškos dainos mylėtojai. Todėl ir šios šventės pavadinime – Penktoji Kanados ir JAV lietuvių dainų šventė – Kanadai jau skiriama pirmoji vieta. Jos rengėjai buvo Kanados lietuviai, kurie tik šventės repertuaro sudarymui talkon kvietėsi JAV lietuvius muzikus. Šioje šventėje buvo įvesti kai kurie nauji dalykai: dainų šventės vėliava, jungtinis kanklininkų pasirodymas, lietuvių choras iš Australijos (Melburno Lietuvių dainos sambūris) ir simfoninis orkestras. Dainų šventė buvo įjungiama į kitus Pasaulio lietuvių dienų renginius. Šventėje dalyvavo 51 choras su maždaug 1 400 dainininkų. Tame skaičiuje buvo 10 Kanados lietuvių chorų.
Nuo 1956-ųjų kas penkerius metus rengtų lietuvių dainų švenčių maratonas 1991-aisiais nutrūko net penkiolikai metų: Anapilin iškeliavo daugelis lietuvių chorų dainininkų, dirigentų ir kompozitorių. Lietuvių dainos šiapus Atlanto pritilo, bet tik laikinai – praėjus daugiau nei 10 metų, užaugus naujai dainorėlių kartai, imta ruoštis aštuntajai dainų šventei. Į 2006 metų liepos 1–2 d. Čikagoje vykusią aštuntąją dainų šventę atvyko net 52 chorai. Ilinojaus universiteto didžiulį paviljoną virpino 1 200 įvairių kartų balsų, kurių dauguma - jauni žmonės, vaikai ir paaugliai. Tai labai džiugino aštuntosios dainų šventės rengėjus - organizacinio komiteto pirmininką Audrių Polikaitį, meno vadovę Ritą Čyvaitę-Kliorienę, muzikinių reikalų vykdomąjį komitetą – Darių Polikaitį, Dalią Viskontienę ir daugelį, prisidėjusių prie dainų šventės rengimo. Dainų šventės šūkis „Atsiliepk daina“ neliko be atgarsio. Įvairaus amžiaus lietuviai ar tik lietuviškas šaknis turintys dainininkai dainavo iš visos širdies ir nuotaikingai. Jų pasiklausyti suvažiavo net 6 000 lietuvių ne tik iš JAV, bet ir Kanados, Didžiosios Britanijos, Vokietijos. Pasveikinti ir pasiklausyti dainuojančių lietuvių buvo atvykęs ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, kurio kalba buvo pasitikta nuoširdžiomis ovacijomis. Šventės dainų programa buvo sudėliota taip, kad kartais dainininkais tapdavo visi šeši tūkstančiai žiūrovų. Chorams atliekant populiarias dainas, ekrane buvo rodomi dainų žodžiai tiems, kurie jas primiršo. Savotiškas karaokė...
2010 m. liepos 4 dieną Kanadoje, Toronto mieste, vyko devintoji išeivijos chorų dainų šventė „Daina aš gyvenu“. Kanadiečiai tą savaitę atšventė Kanados dieną, Amerika – Nepriklausomybės dieną, Lietuva ruošėsi pažymėti Mindaugo karūnavimą, o dainos mylėtojai visą savaitgalį gyveno dainomis ir savaip šventė Lietuvą, kuri neturi geografinių koordinačių (bet yra ten, kur esame mes), ir lietuviškumą, esantį mūsų genuose, širdyse ir sąmonėje. Renginyje dalyvavo 55 mėgėjų chorai, daugiausia - iš Šiaurės Amerikos, taip pat svečiai iš Lietuvos, Lenkijos ir Anglijos. Iš viso – 18 chorvedžių ir daugiau nei 1 000 choristų! Koncertas vyko Hershey centre, Mississauga miestelyje, jo paklausyti atvyko apie 2 500 žiūrovų. Trečdalį repertuaro sudarė nauji kūriniai, daugumoje sukurti arba aranžuoti užsienyje gyvenančių lietuvių.
„Į gražų audinį pynėsi vaikų, jaunimo ir mišrių chorų atliekamos dainos. Nors dainos buvo įvairios, jas apjungė lietuviškai dainai būdingas lyrizmas, ne sykį chorisčių skruostais nuriedėjo ašara… Simboliška, kad mes visi, choristai ir žiūrovai, tarsi viena didelė šeima, buvome ratu apsupę centre liepsnojantį aukurą. Džiugu, kad Hershey centro salė buvo pilnutėlė, kad žiūrovai įsijungė į šventę: per salę vilnijo iškeltų rankų bangos, kartu dainavome kai kurias dainas, kartu skandavome Lietuvos vardą. <…> Muzikinį pasakojimą papildė lietuviškas tradicijas atspindinti scenografija – švento aukuro ugnis, jos saugotojas Krivių Krivaitis su vaidilutėmis, praskrendančios gervės, ąžuolo lapų motyvai”, – rašė Jolanta Kurpis.
„Šventė baigėsi, išsiskirstėme kas sau, tačiau visi parsivežėme dalelę švento aukuro liepsnos ir šilumos. Dabar jau mūsų atsakomybė bus šią liepsną kurstyti, neleisti jai užgesti po kasdienio gyvenimo dulkėmis. Ateityje, tikimės, atsiras drąsių ir darbščių žmonių, kurie tęs išeivijos chorų Dainų šventės tradiciją, kad ir vėl susirinktume į didelį būrį ir atsigaivintume daina, rastume joje džiaugsmo, stiprybės ir vienybės”, – tokia viltinga gaidele prieš 5 metus savo straipsnį baigė J. Kurpis. Galime lengviau atsidusti – to aukuro liepsna ne tik neužgeso, bet, laimei, liepsnoja ir kviečia mus visus kartu skaičiuoti iki jubiliejinės X Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės likusias dienas, minutes, sekundes, ir, darbus bei rūpesčius pametus, liepos 3-5 dienomis ateiti pasišildyti to aukuro šiluma.
Čikagos merui Richardui Daley įteikiama Dainų šventės proklamacija. 1961.06.09.
