Briuselio portale „Politico“ pasirodę svarstymai, esą buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė galėtų tapti naująja NATO generaline sekretore, sukėlė diskusijų dėl to, ar jos kandidatūra vertintina rimtai. Argumentų, kodėl D.Grybauskaitė tiktų vadovauti Aljansui, yra – bet ryškūs ir neigiamą foną kuriantys minusai.
NATO koridoriuose formalios diskusijos dėl to, kas kitais metais pakeis dabartinį generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, tik prasidėjo. Bet, nors galutinio sprendimo paskelbimo laukiama kitų metų pavasarį, kalbų jau netrūksta. O jų sūkuryje – buvusi Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė. Tiesa, pagrindine favorite užimti J.Stoltenbergo vietą ji nelaikoma – skirtingai nei, pavyzdžiui, buvusi Kroatijos prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič. Kodėl?
Argumentai už D.Grybauskaitės kandidatūrą
Nemažai pareigūnų, diplomatų ir analitikų tvirtina, kad po 72 metų atėjo laikas patikėti NATO vairą moteriai, o kiti mano, jog kandidato iš Rytų Europos pasirinkimas taptų iškalbingu signalu Maskvai.
Antai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Andžejus Pukšto D.Grybauskaitės šansus tapti NATO generaline sekretore vertina „vidutiniškai“, bet mano, kad tai įmanoma.
„Realistiška iš tos pusės, kad NATO į šias pareigas ieškos moters. Ir todėl, kad Lietuva – maža šalis, Rytų ir Vidurio Europos atstovė. Grybauskaitė yra sukaupusi nemažą patirtį, tarptautinėje arenoje turi gerą autoritetą“, – tvirtino A.Pukšto.
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas taip pat gyrė D.Grybauskaitės reputaciją.
„Dalios Grybauskaitės reputacija, valinga ir principinga pozicija dabartinėje tarptautinių santykių sanklodoje galėtų būti vertinama kaip pozityvi bei patraukli kandidatūra. Kaip susidėlios kortos, jau kitas klausimas. Bus daug faktorių ir konkurentų. Jei Vyriausybė ir prezidentas darytų lobizmą, ji turėtų šansų. Lietuvai tai būtų didžiulis pasiekimas“, – kalbėjo V.Ušackas.
Vieša paslaptis, kad dabartinio Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir D.Grybauskaitės santykiai šaltoki, tad menkai tikėtini aktyvūs prezidentūros veiksmai stiprinant buvusios šalies vadovės kandidatūrą.
Tuo tarpu Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala sako, kad D.Grybauskaitė pastebima, nes nėra daug aukščiausio lygio politikų, kurie, baigę karjerą, nori būti aktyvūs Vakaruose. Be to, ji ilgą laiką dalyvavo aukščiausiuose NATO lygmens susitikimuose.
Pasak L.Kojalos, lytis gali tapti vienu D.Grybauskaitės privalumų: „NATO niekada neturėjo generalinės sekretorės moters, todėl natūralu, kad (lytis) – viena paskatų svarstyti šią galimybę.“
„Mažos valstybės atstovas gali tapti didžiųjų šalių konsensusu, jei būtų nenorima kažkuriai iš didžiųjų valstybių suteikti dar vieną galią“, – teigė L.Kojala.
RESC direktoriaus teigimu, griežta D.Grybauskaitės pozicija Rusijos atžvilgiu gali būti privalumas „dabartinėmis aplinkybėmis, kai kalbama apie daugialypes Rusijos grėsmes“.
Kandidato šansus pagerinančiu kriterijumi vadinama ir tai, ar šalis laikosi NATO rekomendacijos skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai.
Tai esą galėtų padėti tiek D.Grybauskaitei, tiek K.Grabar-Kitarovič. Tiesa, Lietuva numato gynybai šiais metais skirti 2,03 proc. BVP, o Kroatijos rodiklis kur kas įspūdingesnis – net 2,79 proc. BVP – ir tarp NATO narių nusileistų tik Graikijai ir JAV.
„Labai svarbu, kad Grybauskaitė sėkmės atveju būtų pirmoji Aljanso generalinė sekretorė iš Rytų Europos. Prieš 8–10 metų buvo kalbama apie Radoslawą Sikorskį, bet daugiau – ne“, – teigė V.Ušackas.
Argumentai prieš D.Grybauskaitės kandidatūrą
Kita vertus, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Kęstutis Girnius kaip tik priminė: „Iki šiol nė vienas NATO generalinis sekretorius nebuvo pasirinktas iš Rytų ir Vidurio Europos šalių.“
Kęstutis Girnius sutiko su gana populiaria nuomone, esą didžiosios ir įtakingiausios NATO narės nepykdys Maskvos ir nesirinks generalinio sekretoriais iš Kremliui priešiškų Baltijos šalių – esą JAV prezidento Joe Bideno administracija kaip tik bando įnešti į Vakarų ir Rusijos santykius daugiau stabilumo.
„Tikimybė, kad generaliniu sekretoriumi parinktų ką nors iš Baltijos šalių, yra maža – ne vien dėl to, kad šios valstybės yra mažos, bet ir todėl, kad jos labai priešiškai nusiteikusios Rusijos atžvilgiu. Rusija tai galėtų priimti kaip labai neigiamą ženklą, o Bidenas šiuo metu bent iš dalies pasiryžęs gerinti santykius“, – tvirtino K.Girnius. A
Andžejus Pukšto irgi mano, kad koją D.Grybauskaitei gali pakišti griežtumas Rusijos atžvilgiu. D.Grybauskaitė yra pavadinusi Rusiją „teroristine valstybe“.
„Nėra paslaptis, kad Vakarų Europos lyderiai mato Europos architektūrą dialoge su Rusija. Jie vis tiek mano, kad šalia Europos saugumo, NATO plėtros ir stiprinimo proceso lygiagrečiai turi vykti dialogas su Rusija“, – teigė VDU docentas.
Pasak L.Kojalos, D.Grybauskaitės pozicija kai kurioms NATO narėms gali atrodyti pernelyg „ryžtinga, neatspindinti pagrindinio generalinio sekretoriaus vaidmens moderuoti ir rasti sutarimą su labai skirtingomis šalimis“.
Vygaudas Ušackas savo ruožtu pastebėjo, kad paprastai NATO generaliniais sekretoriais paskiriami pareigūnai, kurie apsisprendimo metu dar aktyviai eina aukšto rango pareigas arba būna ką tik jas palikę.
„Paprastai į tokias pareigas skiriami pareigas einantys prezidentai, premjerai, užsienio reikalų ministrai. Dabar gali būti sunkiau“, – tvirtino V.Ušackas.
Dalios Grybauskaitės kadencija prezidentūroje baigėsi jau prieš dvejus metus, ir nuo to laiko jokių oficialių pareigų ji neužima.
„Praėjo dveji metai nuo jos kadencijos pabaigos, ir Grybauskaitė nebuvo pakviesta užimti kokias nors aukštas pareigas ES ar kitoje tarptautinėje organizacijoje. Ji turi privalumų, bet turi ir didelį minusą – yra laikoma žmogumi, su kuriuo sunku sugyventi, linkusiu diktuoti ir nurodinėti, o ne klausytis ir tartis“, – svarstė ir K.Girnius.
Vygaudas Ušackas diplomatiškai pripažino: „Yra tiesos. Į tokius postus ieškomi žmonės, gebantys ne skaldyti, o ieškoti kompromisų. Bet manau, kad Grybauskaitė per savo karjerą jau yra pasimokiusi.“
