Šimtai tūkstančių žmonių ir toliau kiekvieną dieną bėga į Europą nuo represijos ir konfliktų draskomų šalių per didžiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Ši staigi naujų atvykėlių banga įžiebė skubias diskusijas tarp Europos Sąjungos šalių dėl to, koks atsakas yra būtinas norint suvaldyti šią krizę. Nors tų debatų metu atsiskleidė nepaprastas žmogiškasis dosnumas ir solidarumas, ne paslaptis, kad vis garsiau girdimi ir griežtesnės pakraipos kritikų balsai, kurie neretai vadovaujasi mitais, o ne realybe, paremtomis hipotezėmis.
Didžioji dalis tų klaidingų įsitikinimų apie pabėgėlių ir migrantų krizę yra iki begalybės atkartojami žiniasklaidoje ir interneto forumuose, ir netgi įtakingų politikų Europoje bei Jungtinėse Valstijose. Tačiau tokių mitų propagavimas ne tik iškreipia krizės ir į ją patekusių žmonių gyvenimo realybę, bet taip pat daro įtaką norui padėti tiems, kuriems tos pagalbos tikrai reikia.
„Daugybė politikų turi palyginti mažai žinių šioje srityje, ir, prieš suformuojant teisingą politinę kryptį, mums reikia kur kas geriau suprasti, kas paskatina migraciją“, - sako migracijos ekspertas Heinas de Haasas.
„The Huffington Post“ siūlo iš arčiau pažvelgti į penkis didžiausius mitus, supančius naujausią pabėgėlių krizę.
1 mitas: Dauguma pabėgėlių yra ekonominiai migrantai
Imigracijos oponentų tarpe plačiai paplitęs įsitikinimas, jog didžioji dauguma žmonių, kurie pasiekia Europą nelegaliais būdais, yra ne karo pabėgėliai, o ekonominių galimybių ieškantys migrantai.
Vokietijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, jog ekonominiai migrantai sudaro „pribloškiančią daugumą“ žmonių, siekiančių patekti į Bendriją, bei apibūdino dabartinę krizę kaip „nelegalių migrantų sukilimą“. Orbano komentarus atkartojo ir kiti griežtos linijos konservatoriai, įskaitant britą Nigelį Farage‘ą ir slovaką Robertą Fico.
Tačiau tas įsitikinimas, kad dauguma į ES atvykstančių pabėgėlių – Fico skaičiavimais, net 95 proc. – yra ekonominiai migrantai, nesiremia jokiais realiais faktais. Nors nėra vieno būdo patikrinti kiekvieno Europą pasiekiančio migranto tapatybę ir ketinimus, UNHCR skelbia, jog kiek daugiau nei 50 proc. naujų atvykėlių 2015 m. yra iš Sirijos, politinio karo draskomos šalies, kurioje bombardavimai ir smurtas kasdien kelia mirtiną grėsmę.
Kitos dažniausios į Europą keliaujančių nelegalų tautybės taip pat priklauso tokioms konfliktų naikinamoms šalims, kaip Afganistanas ir Irakas. Daugelis kitų bėga nuo represijos ir priverstinės karinės tarnybos Eritrėjoje ir Gambijoje.
Savo migrantų ir pabėgėlių atvykimo analizėje, „The Economist“ apskaičiavo, jog 75 proc. žmonių, nelegaliais jūrų keliais pasiekiančių Europos krantus, yra iš šalių, kurių piliečiams paprastai suteikiamas politinis prieglobstis Bendrijoje.
2 mitas: Pabėgėliai gali tiesiog pasilikti Turkijoje
Kitas mitas, susijęs su įsitikinimu, jog dauguma Europą pasiekiančių žmonių yra ekonominiai migrantai, yra tas, kad pabėgėliai, ypatingai sirai, galėtų paprasčiausiai pasilikti kaimyninėse šalyse. Kai kurie mano, kad kai tie pabėgėliai išsiruošia kelionei į Europą, jie tai daro ne iš baimės, o vedami troškimo apsigyventi turtingoje šalyje.
„Turkija yra saugi šalis. Likite ten. Čia keliauti pernelyg rizikinga“, - anksčiau šį mėnesį pareiškė vengrų premjeras Orbanas. Tačiau skeptikai pamiršta legalaus statuso suteikimo pabėgėliams problemas Turkijoje ir kaimyninėse valstybėse, kaip ir vis prastėjančias humanitarines sąlygas, kuriomis gyvena žmonės ten įsteigtose pabėgėlių stovyklose.
Turkija, jau priėmusi 1,9 mln. sirų, pagal Ženevos pabėgėlių statuso konvenciją, negali suteikti jiems tokio statuso. Šalis nėra pasirašiusi vienos konvencijos dalies, tad neprivalo laikytis tarptautinių susitarimų. Vietoje to, Ankaros vyriausybė suteikia Sirijos pabėgėliams laikiną prieglobstį su mintimi, kad vieną dieną jie turės palikti šalį. Be to, pabėgėlių gyvenimo sąlygos Turkijoje tolygiai prastėja, senkant humanitarinei paramai ir didėjant įtampai vietinėse bendruomenėse.
Tuo tarpu Libane sirai dabar sudaro penktadalį visos populiacijos. Kone pusė tų žmonių yra daugiau nei 1,1 mln. pabėgėlių, gyvenančių nesaugiomis sąlygomis, skelbia Jungtinių Valstijų pabėgėlių agentūra. Sąlygos Jordanijoje, kurioje glaudžiasi daugiau nei 600 000 Sirijos pabėgėlių, yra panašiai baisios. Du trečdaliai ten gyvenančios Sirijos pabėgėlių populiacijos skursta, skelbia JT duomenys, o šeštadalis gyvena ekstremalaus skurdo sąlygomis.
Barjerai, užkertantys kelią į legalų darbą Jordanijoje, Libane ir Turkijoje, taip pat reiškia, jog pabėgėliai neretai yra priversti dirbti šešėlyje, kuriame jiems trūksta teisių ar garantuoto minimalaus atlyginimo.
Nors Pasaulio maisto programa vis dar teikia pagalbą maistu Sirijos pabėgėliams, tačiau jai smarkiai trūksta lėšų. Dabar šią pagalbą gaunantys žmonės gauna maisto už vos apie 50 centų per dieną, NPR sakė Abeeras Etefa iš JT Pasaulio maisto programos Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos regionui.
„Bėgant metams tremtyje, pabėgėlių santaupos jau seniai yra pasibaigusios ir vis daugiau žmonių yra priversti prašyti išmaldos ar patenka į sekso vergiją, o jų vaikai turi eiti dirbti. Viduriniosios klasės šeimos su vaikais vos suduria galą su galu gatvėse“, - kovo mėnesį kaimyninėse Sirijos šalyse gyvenančių pabėgėlių situaciją apibūdino JT pabėgėlių reikalų komisaras António Guterresas.
3 mitas: Iš pažiūros neatrodo, kad jiems reikėtų pagalbos
Kiek kitokia antiimigracinių grupių kritika, nutaikyta į pabėgėlius, skelbia, jog daugybė į Europą patenkančių žmonių turi išmaniuosius telefonus, dėvi brangius drabužius ir paprastai atrodo esą geros sveikatos. Toks požiūris, kad žmogus neatrodo pakankamai paliegęs, jog jam reikėtų suteikti politinį prieglobstį, atspindi nepaprastą supratimo apie tai, ką reiškia būti pabėgėliu, trūkumą. Į Europą keliaujantys žmonės yra kilę iš skirtingų aplinkų, įskaitant viduriniosios klasės ir turtingas bei išsilavinusias šeimas, bet visi jie yra lygūs siaubingo konflikto akivaizdoje.
Kaip pažymi „The Washington Post“, 2013 m. atliktas Sirijos pabėgėlių Libane tyrimas atskleidė, jog pusė jų buvo išsilavinę ar pusiau išsilavinę darbininkai. Sirija taip pat yra šalis, kurioje 100 gyventojų tenka nuo 75 iki 87 mobiliųjų telefonų, praneša Kanados CBC. Mobilieji telefonai taip pat leidžia migrantams naudotis navigacija bei susisiekti su šeimos nariais ir kitais keliautojais. Jie taip pat gali pasikviesti pagalbą, jei pavojingoje jų kelionėje įvyksta nelaimė.
4 mitas: „Islamo valstybės“ kovotojai apsimeta pabėgėliais
Viena internete pasklidusi nuotrauka neva rodo „Islamo valstybės“ kovotoją, Sirijoje anksčiau šiais metais nufotografuotą su ginklu, o tada besišypsantį kitoje nuotraukoje, kurioje jis įžengia į Europą vilkėdamas marškinėlius su užrašu „ačiū jums“. Dar kita nuotrauka neva rodo pabėgėlius, laikančius IS vėliavą ir puolančius Vokietijos policiją. Tačiau, iš tiesų, nė viena tų nuotraukų nerodo nieko panašaus į tai, ką jose mato kritikai.
Pirmoje nuotraukoje pavaizduotas vyras, kurio gyvenimą aprašė „The Associated Press“ ir kuris prieš pabėgdamas nuo konflikto buvo sukilėlių Laisvosios Sirijos armijos vadas. Dabar Laithas Al Salehas tikisi atsivežti visą savo šeimą į Nyderlandus. Na, o kita nuotrauka su vėliava yra jau ne vienerių metų senumo ir net nesusijusi nei su pabėgėliais, nei galbūt su IS.
Nuotraukų išplitimas internete reprezentuoja baimę, reiškiamą Europos politikų ir žiniasklaidos priemonių, jog IS kovotojai gali slėptis tarp migrantų grupių tam, kad slapčia patektų į Europą ir ten įvykdytų savo teroristines atakas. Vienas neįvardintas IS narys sausio mėnesį „Buzzfeed“ netgi sakė padėjęs nelegaliai gabenti kovotojus į Europą.
Tačiau, bent kol kas, tokių spėlionių patvirtinti neįmanoma. Europos pasienių kontrolės agentūra sako, kad nėra jokių konkrečių įrodymų, palaikančių idėją, jog IS ekstremistai slepiasi tarp kitų migrantų, o specialistai teigia, kad tokie planai paprasčiausiai skamba neįtikimai.
„Nematau reikalo ISIS vykdyti tokį sudėtingą planą vien tam, kad rengtų atakas ar taptų grėsme Vakaruose“, - „The Los Angeles Times“ sakė Reinoudas Leendersas, tarptautinių santykių ir Vidurio Rytų tyrimų profesorius adjunktas iš King‘s koledžo Londone. Juk daug IS narių patys yra užsienio kovotojai, kurie jau turi Europos pilietybę, pažymi jis.
Tinkamas atsakas į šį susirūpinimą, kaip humanitarinės pagalbos organizacijos sakė „LA Times“, yra ne atstumti migrantus ir dar labiau išplėsti nelegalios migracijos tinklą, o sukurti saugius, legalius ir dokumentuotus kanalus patikrinti naujus atvykėlius.
5 mitas: Pabėgėliai ir migrantai sunaikins ekonomiką
Be susirūpinimo dėl saugumo, kitas didelis imigracijos priešininkų nusiskundimas yra tas, jog pabėgėlių priėmimas užkrauna didžiulę naštą ekonomikai. Tie naujieji atvykėliai, sako jie, atims darbus iš vietinių žmonių ir padidins skurdą.
Toks nacionalistinis argumentas nėra paremtas tikrais faktais, teigia ekspertai, o kai kurie ekonomistai netgi tvirtina, jog, tinkamai suvaldyta, pabėgėlių banga iš tiesų gali turėti teigiamą poveikį ekonomikai. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad kai į populiaciją patenka pabėgėlių banga, ji sukuria ilgalaikį teigiamą ar neutralų poveikį tos šalies ekonomikai. Migracijos ekspertas Heinas de Haasas „The Huffington Post“ taip pat sakė, jog, kalbant apskritai, migracija turi palyginti nedidelį teigiamą – o ne radikalų ar negatyvų – poveikį ekonomikai.
„Būtų klaidinga manyti, kad migracija yra struktūrinio nedarbo ar pavojaus darbo vietoms priežastis“, - sako jis.
Kaip pažymi „The Washington Post“, Europos šalys iš pradžių turės išleisti nemažai lėšų, kad priglaustų šiuo metu atvykstančius pabėgėlius. Bet, ilgalaikėje perspektyvoje, tai turėtų būti laikoma potencialiai finansiškai naudinga investicija.
