Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis (dešinėje)
Naujoji Graikijos vyriausybė perdavė savo pasiūlymus Europos Komisijos lyderiams bei Europos centriniam bankui (ESB), mėgindama iš naujo susiderėti dėl €240 mlrd. siekiančios skolos grąžinimo sąlygų. Šalies ministrą pirmininką Alexį Tsiprą Briuselyje šiltai pasitiko EK vadovas Jeanas-Claude‘as Junckeris, o finansų ministras Yanis Varoufakis pranešė Frankfurte turėjęs „produktyvų“ susitikimą su ECB vadovu Mario Draghi.
Graikijos radikali kairiųjų vyriausybė buvo išrinkta dėl savo įsipareigojimo nutraukti šalyje vykdomą griežtų taupymo priemonių politiką. Dabar Varoufakis sieks įtikinti ECB, jog per skolų apsikeitimo operacijas Graikijos skolos grąžinimas gali būti siejamas su šalies ekonomikos charakteristikomis – pavyzdžiui, kuo daugiau ji augs, tuo daugiau palūkanų Graikija mokės.
Vis dėlto, laikraštyje „Financial Times“ paskelbtame straipsnyje derybose dalyvaujantys pareigūnai yra cituojami sakantys, kad ECB priešinsis esminei jo plano daliai – trumpalaikių iždo vekselių pardavimui siekiant surinkti €10 mlrd.
„Išklausykite mus“
Varoufakis Vokietijos leidiniui „Die Zeit“ taip pat sakė, kad jis yra bankrutuojančios šalies finansų ministras ir bandė patikinti Vokietiją, jog naujoji Atėnų politika nereiškia, kad ji atsuka savo nugarą reformai. „Turėtumėte mus išklausyti“, - sakė jis.
„Mes turėjome labai produktyvų pokalbį ir apsikeitimą nuomonėmis“, - žurnalistams trečiadienį po susitikimo su ECB vadovu didžiausio Europos banko būstinėje Frankfurte sakė Varoufakis.
Jo vizitas į Vokietiją bei Graikijos premjero derybos Briuselyje yra paskutinės iš visos serijos kelionių po Europą, Atėnams siekiant nuraminti šalių lyderius dėl sausio 25 d. išrinktos naujos vyriausybės pažado nubraukti didžiąją dalį augančių Graikijos skolų.
Tsipro vadovaujama partija „Syriza“ taip pat įžiebė susirūpinimą finansinėse rinkose ir euro zonos pareigūnų tarpe po to, kai pranešė atsisakysianti naujos finansinės paramos skolos konsolidavimo, užmindama klausimus, kaip tokiu atveju ji save finansuotų.
Dabartinė Graikijos paskolų programa baigsis vasario 28 d. Dėl paskutinės €7,2 mlrd. dydžio skolos dalies dar bus deramasi, tačiau naujoji vyriausybė jau pradėjo atšaukinėti anksčiau priimtas griežtos ekonomikos priemones.
Varoufakis tikisi kuo greičiau gauti Graikijai grynųjų pinigų, kol per tą laiką naujajam planui pritars kitos euro zonos šalys-narės. Euro zonos finansų ministrai vasario 11 d. susitiks aptarti Graikijos pasiūlymo dėl skolos grąžinimo.
Taisyklės neegzistuoja?
Graikijos ministras pirmininkas trečiadienį pirmą kartą susitiko su Junckeriu, o vėliau – ir su Europos Tarybos prezidentu Donaldu Tusku, vykdydamas naujosios vyriausybės diplomatinę ofenzyvą, o vėliau iškeliavo į Paryžių, kur susitiks su prezidentu Francois Holland‘u.
Ketvirtadienį Varoufakis taip pat susitiko su Vokietijos finansų ministru Wolfgangu Schaeuble, kuris tapo vienu aršiausiu naujosios Graikijos vyriausybės kritiku, anksčiau pareiškęs: „Rinkimai nieko nepakeičia. Yra taisyklės.“ Vokietijos kanclerė Angela Merkel taip pat atmetė skolos grąžinimo nutraukimo galimybę, paskelbusi, kad kreditoriai jau ir taip padarė šaliai nuolaidų.
Graikija vis dar turi išmokėti €315 mlrd. skolą, siekiančią maždaug 175 proc. jos BVP, nepaisant kai kurių kreditorių sutikimo nurašyti dalį skolų per 2012 m. pakartotinį derėjimąsi dėl jų grąžinimo sąlygų. Ankstesnė šalies vyriausybė taip pat užsitikrino €240 mlrd. finansinę paramą iš Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) bei Europos centrinio banko – taip vadinamos „troikos“.
Varoufakis Italijos dienraščiui „La Repubblica“ trečiadienį sakė, kad naujoji vyriausybė jau pradėjo derybas su TVF dėl savo planų pakeisti dabartinę vyriausybės skolą su augimu surištomis obligacijomis.
„Žiūriu į tai optimistiškai ir manau, kad problema bus išspręsta“, - buvo cituojamas jis.
Anksčiau Varoufakis teigė, kad Graikija derėsis atskirai su Europos Komisija, TVF bei Europos centriniu banku, tačiau ne su „troiką“ reprezentuojančiais pareigūnais, kuriuos jis pavadino „technokratų komitetu“. Šią savaitę jis taip pat paskelbė norintis pateikti naują fiskalinio skatinimo planą iki gegužės pabaigos.
Graikijos ekonomika skaičiais
- Nedarbo lygis siekia 25 proc., jaunimo nedarbas – beveik 50 proc.;
- Nuo krizės euro zonoje pradžios ekonomika susitraukė 25 proc.;
- Šalies skola siekia 175 proc. jos BVP;
- Iš viso pasiskolinta €240 mlrd. iš ES, ECB ir TVF.
