Glitimo netoleravimas – dažna problema šiandieninėje visuomenėje. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad labai svarbu nuolat klausyti savo organizmo siunčiamų signalų ir grūdinių kultūrų bei iš jų pagamintų produktų atsisakyti tik tuomet, jei jie daro įtaką mūsų gerai savijautai.

Glitimas – baltymas, randamas kai kuriuose grūduose. Jo turi kviečiai, miežiai, rugiai bei iš jų pagaminti produktai. Anot gydytojos dietologės E. Gavelienės, glitimo netoleravimas gali pasireikšti įvairiais negalavimais, susijusiais su šio baltymo turinčių produktų vartojimu.

„Įprastai glitimo netoleruojantys žmonės jaučia energijos trūkumą ir nuolatinį nuovargį bei skundžiasi sutrikusia virškinimo sistemos veikla: pilvo pūtimu, viduriavimu, skausmu, pykinimu ar net vėmimu. Šio baltymo netoleravimas gali sukelti ir staigų svorio kritimą ar dar rimtesnių sveikatos sutrikimų, tad žmogus turėtų būti itin atidus ir stebėti savo organizmo reakciją. Jei suvalgę grūdinių produktų pajaučiate diskomfortą keliančių simptomų – reikėtų nedelsiant kreiptis į specialistus“, – sako gydytoja dietologė.

Dažniausiai minima glitimo netoleravimo forma – celiakija arba neceliakinis jautrumas glitimui. „Celiakijos liga žmonėms dažniausiai būna nustatoma dar vaikystėje. Ja sergantys pacientai iš mitybos raciono privalo visiškai išbraukti glitimo turinčius produktus ir savo kasdienybėje taikyti be gliutenę dietą. Nors celiakija paliečia tik apie 1 proc. žmonių populiacijos, tačiau dažnai glitimo netoleravimo priežastis yra ir padidėjęs jautrumas šiam baltymui. Neceliakinis jautrumas glitimui primena celiakiją, tačiau jis gali būti nustatytas bet kuriuo žmogaus amžiaus tarpsniu. Visgi, tokiu atveju žmogaus organizmo reakcija ir grėsmė sveikatai yra daug mažesnė“, – pasakoja E. Gavelienė.

Ji priduria, kad neceliakinį jautrumą glitimui turintiems žmonėms taip pat reikėtų taikyti sumažinto gliuteno kiekio dietą ir atsisakyti šio baltymo turinčių produktų. „Jeigu suvalgęs vienokio ar kitokio maisto žmogus jaučiasi blogai, reikėtų stebėti savo organizmo reakciją ir nedelsiant ieškoti to priežasčių. Tiksliausiai jautrumą glitimui nustatyti gali tik specialistai, tad nereikėtų šios diagnozės sau nusistatyti patiems“, – primena specialistė.

Anot E. Gavelienės, svarbu nepamiršti, kad glitimo baltymas yra aptinkamas ne tik kviečiuose, miežiuose ar rugiuose, bet ir kituose produktuose. Specialistė teigia, kad renkantis produktus reikėtų būti itin atidiems – glitimo pėdsakų gali būti net kosmetikoje.

„Sergantiems celiakija ar turintiems neceliakinį jautrumą glitimui, savaime suprantama, nereikėtų valgyti nė trupinėlio duonos, sausainių, makaronų ir kitų produktų, kurių sudėtyje yra glitimo. Visgi, svarbu nepamiršti, kad glitimo turi ne tik kviečiai, miežiai ar rugiai, bet ir kuskusas, manų, perlinės ir bulguro kruopos, net speltos miltai. Be to, glitimas gali būti aptinkamas ir kai kuriuose padažuose, prieskoniuose, aliejuose, saldumynuose. Šio baltymo pėdsakai gali būti randami ir ne maisto produktuose, pavyzdžiui, kosmetikoje. Todėl vengiantys glitimo turėtų atkeipti dėmesį ne tik į maisto produktų, bet ir įvairių kitų pirkinių sudedamąsias dalis“, – teigia gydytoja dietologė.

Specialistė akcentuoja, kad tie, kurie serga celiakija arba turi neceliakinį jautrumą glitimui, į savo mitybos racioną gali įtraukti kitas kruopas: bolivinę balandą, burnotį, grikius ar kukurūzus, kurie iš dalies pakeistų kviečius ir vertingai papildytų mitybos racioną.

Maisto produktų, kurių sudėtyje yra glitimo, atsisakymas jo netoleruojantiems žmonėms padeda pagerinti savo savijautą ir išvengti nepageidaujamų organizmo reakcijų. Visgi, dalis žmonių atsisako glitimo turinčių produktų ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, motyvuodami tai siekiu gyventi sveikiau ar numesti svorio. Visgi, specialistė pabrėžia, kad tokie veiksmai dažnu atveju yra labiau žalingi nei naudingi.

„Grūdinių kultūrų atsisakymas susiaurina žmogaus mitybos raciono įvairovę, o tai yra vienas svarbiausių sveikos bei subalansuotos mitybos veiksnių. Be to, tokia dieta, dėl kylančios rizikos mitybos nepakankamumo išsivystymui, net sergančių žmonių atveju yra griežtai stebima ir kontroliuojama specialistų. Todėl vaikydamiesi madų kartais galime sau labiau pakenkti nei padėti“, – įsitikinusi gydytoja dietologė E. Gavelienė.