Ar šiais metais galima tikėtis efektyvios politikos Amerikoje? Greičiausiai ne Vašingtone, nors pasvajoti galima. Mažai tikėtina, kad per ateinančius 12 mėnesių valdžios sluoksniuose padaugės bendradarbiavimo ir sumažės partijų priešiškumas, tačiau yra kelios priežastys, kurios skatina laukti veiksmų jei ne iš Vašingtono, tai nors iš valstijų sostinių ir teismų sistemos. Ir, žinoma, 2016 metų prezidento rinkimų kampanijos, nustelbsiančios visa kita ir ištrauksiančios kandidatus iš Vašingtono į Ajovą, Naująjį Hampšyrą ir Pietų Karoliną.
Taigi, kas nutiks? Naivu būtų bandyti nuspėti politinius rezultatus, tad to nesiimsime, tačiau štai į kokius svarbiausius šių metų įvykius dėmesį atkreipti siūlo „The Atlantic“ politikos apžvalgininkai.
Naujai įgavę abiejų Kongreso rūmų kontrolę, respublikonai turi progą įrodyti, kad jie yra kur kas daugiau nei tik „ne“ partija“, kaip juos pakrikštijo demokratai. Prezidentas Obama turėtų stengtis su jais daugiau bendradarbiauti, nes 2015-ieji metai yra jo paskutinė galimybė kažką pasiekti. Pradėkime nuo naujojo Senato daugumos lyderio Mitcho McConnello pagrindinio prioriteto: Keystone XL naftotiekio patvirtinimo. Obama ir toliau tikina, kad sprendimą priims tik tada, kai bus tikras, kad naftotiekis smarkiai nepadidins anglies dvideginio emisijos. Tačiau pasigirsta ekspertų spėlionių, kad dėl to bus susitarta – Obama patvirtins Keystone XL projektą mainais už neužginčytus naujuosius EPA anglies dvideginio emisijos apribojimus. Kitas klausimas, dėl kurio įmanomas susitarimas, yra laisvos prekybos sutartys – jei tik McConnelas ir Obama sugebės susitvarkyti su populistiniais savo partijų elementais: Arbatėlės judėjimu ir Elizabeth Warren vadovaujamu demokratų būriu.
Tačiau bus dėl ko ir pakovoti. Kongresui vėl teks kelti skolinimosi lubas. Prezidento nominantė į generalinio prokuroro postą Loretta Lynch ir jo nominantas į Pentagono vadovus Ashas Carteris vis dar laukia patvirtinimo. Respublikonai toliau ieškos būdų užkirsti kelią vienpusiams prezidento veiksmams imigracijos klausimu. Toliau tęsis simbolinė kova su Obamacare, nors realių veiksmų Kongresas bent jau kol kas (t.y. kol nepasikeitė prezidentas) nesiims.
Tačiau įdomiausio veiksmo galima tikėtis valstijų valdžioje, teismuose ir prezidento rinkimų kampanijose. Kodėl valstijų sostinės? Nes jos, ne taip kaip Vašingtonas, nėra įšaldytos partinio pasidalinimo. Vienpartinis dominavimas valstijose buvo ryškus dar iki lapkričio, o dabar jis dar akivaizdesnis. Respublikonai kontroliuoja 68 iš 98 valstijų rūmų. 23 valstijose jie kontroliuoja visą vyriausybę ir gubernatūrą. Net po nesėkmingų rinkimų, demokratai visiškai kontroliuoja septynias valstijas. Tai reiškia, kad valstijų lygmeniu yra daug lengviau priimti sprendimus. Kaip pastebi „Politico“, pagrindiniu siekiu respublikonų valdomose valstijose greičiausiai taps griežtesnė abortų kontrolė.
Jei Obamacare įstatymas yra daugmaž saugus Kongrese, jam reali grėsmė kyla Aukščiausiajame teisme, byloje „King v. Burwell“. Nors liberalai bylą vadina spekuliacija dėl rašybos klaidos, teismas gali lengvai panaikinti federalines sveikatos draudimo biržas. Taip pat tikėtina santuokos lygybės plėtra, nes vis daugiau teismų panaikina įstatymus, draudžiančius tos pačios lyties asmenų santuokas.
Ir galiausiai tai, kas neišvengiama – 2016 metų prezidento rinkimų kampanijų reikalai. Demokratų stovykla kol kas ypatingai nuobodi. Tai Hillary pasaulis, kol nenutiks kažkas radikalaus, pvz., ji paskelbs nedalyvaujanti rinkimuose ar jai atsiras varžovas (taip dažnai šiame kontekste linksniuojama Elizabeth Warren nuolat tikina nedalyvausianti rinkimuose). Kita vertus, niekas nenumatė 2007-aisiais staiga iš niekur išlindusio Obamos.
Visos smagybės vyksta respublikonų stovykloje. 1988 m. demokratų kandidatūros buvo tokios silpnos, kad prigijo pavadinimas „Snieguolė ir septyni nykštukai“. Na, o 2016 metų respublikonų kandidatai labiau primena 17 nykštukų – ir jokios Snieguolės. Sąrašas ilgiausias, o aiškaus lyderio nėra. Galimi kandidatai yra įvairios patirties, skirtingų ideologijų ir žada skirtingus dalykus. Nors 2014 m. respublikonai sugebėjo savo partijos pilietiniame kare paskelbti pakankamas paliaubas, kad pasiektų didžiulės pergalės, partija vis dar neturi vienos aiškios tapatybės. O tai reiškia, kad penktus ar šeštus prezidento rinkimus respublikonų partijos kova bus įdomiausia, kas vyks nacionalinėje politikoje.