1950-ųjų pradžioje Ilinojuje nebuvo nė vieno sakalo keleivio, o mokslininkai nerimavo, kad ši rūšis Šiaurės Amerikoje visiškai išnyks. Tačiau Čikagos sakalų keleivių programos atstovai antradienį pranešė, kad šiuo metu greitai iš oro žemyn nardyti mėgstantys paukščiai Ilinojuje klesti, o išnykimas kol kas jiems negresia.
Per keletą metų sakalų keleivių statusas pasikeitė nuo „nykstančių“ iki „pažeidžiamų“, o dabar ši rūšis apskritai išbraukta iš nykstančių ir pažeidžiamų rūšių sąrašo, tačiau vis dar yra saugoma pagal federalinį Migruojančių paukščių apsaugos įstatymą, patvirtino ekspertai.
Fieldo muziejaus paukščių skyriuje, tarp šimtų negyvų paukščių iškamšų, linksmai strakaliojo ir sparnais plasnojo energinga sakalė keleivė Molė. Ši gražuolė buvo muziejuje surengto susitikimo garbės viešnia: jo metu pranešta, kad po kelių dešimtmečių veisimo ir stebėjimo, jos rūšis yra išbraukiama iš Ilinojaus nykstančių ir pažeidžiamų rūšių sąrašo.
„Vos per trisdešimt metų mes pasiekėme tiesiog neįtikėtinų rezultatų“, – sakė Fieldo muziejaus Čikagos sakalų keleivių programos direktorė Mary Hennen.
Aštuonerių metų Molė priklauso Hennen ir yra savo rūšies ambasadorė. Molė buvo užauginta žmonių, niekada neišmoko medžioti, todėl gamtoje ji gyventi negali.
Paskutinis sėkmingas sakalų keleivių poros lizdas Ilinojuje užfiksuotas 1951 metais. Po to sekė staigus šių paukščių mažėjimas.
Vos po dviejų dešimtmečių, šių paukščių nebebuvo fiksuojama besiveisiančių ne tik Ilinojuje, bet ir Vidurio Vakarų bei rytų Jungtinėse Valstijose. Šių paukščių skaičius smarkiai susitraukė visame pasaulyje. Situacija vis prastėjo. 1973 metais sakalai keleiviai federaliniu mastu paskelbti nykstančia rūšimi.
Tačiau metais anksčiau įvyko teigiamas pokytis, pakeitęs liūdną šių paukščių lemtį: buvo uždrausti sintetiniai pesticidai, gerai žinomi DDT pavadinimu. Būtent dėl šių žemės ūkyje naudotų pavojingų chemikalų plonėjo kiaušinių sienelės ir juose negalėjo formuotis sakaliukai.
Tačiau Ilinojaus gamtoje paukščiai vėl pradėti fiksuoti tik 1986 metais. Po to per ketverius metus į laisvę paleistos 46 poros. Čikagos sakalų keleivių programa ir toliau stebi šių paukščių populiaciją ir žieduoja juos.
Hennen tikina, kad be to, jog buvo uždraustas DDT, prie šios rūšies atsigavimo prisidėjo tai, kad paukščiai prisitaikė prie miestų ir jiems suteiktas nykstančios ir pažeidžiamos rūšies statusas.
Ši plėšriųjų paukščių rūšis yra greičiausia pasaulyje: žemyn nerti sakalai keleiviai geba 200 mylių per valandą greičiu, o maitinasi ore sučiuptais paukščiais. Dabar juos jau vėl galima pastebėti daugelyje vietų Čikagos apylinkėse, jie taip pat grįžta į istorines savo gyvenvietes ant uolų pietinėje valstijos dalyje.
„Mes labai džiaugiamės, kad sakalai keleiviai taip puikiai atsigauna, tačiau ši kelionė dar nebaigta. Jie nebėra nykstanti rūšis, tačiau mes turime užtikrinti, kad jiems ir toliau sektųsi puikiai“, – sakė ji.
Vienu metu Ilinojus ir visi Vidurio Vakarai bendrai sudėjus turėjo vos 50 sakalų keleivių porų. Čikagos sakalų keleivių programos duomenimis, šiuo metu valstijoje yra 29 perėjimo teritorijos, iš kurių 20 yra mieste. Ši programa apima visus Vidurio Vakarus, tačiau „rūšies atsigavimo epicentru“ tapo Čikaga, sako Ilinojaus valstybinio universiteto zoologijos profesorius Angelo Capparella.
Sakalai keleiviai tradiciškai gyvendavo uolose, tačiau šiais laikais jie atrado modernesnių „būstų“ ant Čikagos dangoraižių ir kitų aukštų pastatų karnizų bei vandens stotelių Mičigano ežere. Čia jiems netrūksta ir maisto – žiurkių ir balandžių.
„Tai tikra išsaugojimo pastangų sėkmės istorija, – sako Capparella. – Dažnai rūšis iš nykstančių sąrašo tenka išbraukti, nes jos visiškai išnyko. Šįkart išbraukimas yra džiaugsmingas įvykis.“
Sakalų keleivių populiacija auga visose JAV ir kituose dideliuose miestuose, tokiuose kaip Niujorkas ir Londonas, sakė Hennen. Šiuo metu Vidurio Vakaruose ir paukščių migracinėse zonose Kanadoje yra apie 300 sakalų teritorijų. 1999 metais ši rūšis buvo išbraukta iš federalinio nykstančių rūšių sąrašo, o paskui palaipsniui – ir iš kai kurių valstijų.
Džiaugdamasi geromis naujienomis Hennen priminė, kad JAV vis dar eksportuoja dramatišką paukščių nykimą prieš kelis dešimtmečius sukėlusį pesticidą DDT, o kai kurios šalys, į kurias šie paukščiai migruoja, vis dar naudoja šį chemikalą.
„Mes turime nepamiršti, kad grėsmė dar nėra visiškai panaikinta“, – sakė ji.
