Pakeliui į susitikimą su Jungtinių Tautų pareigūnu aptarti seksualinio smurto Sudane problemos, moterų teisių aktyvistė Nagwa buvo suimta neuniformuotų policininkų, kurie užrišo jai akis ir aštuonias valandas kalino ją vienutėje.

Sudanietė sako, jog ją bandyta nutildyti todėl, kad šalies valdžia baiminasi, jog ji atskleis seksualinio smurto šalyje mastą po to, kai ji pati buvo užpulta saugumo agentų kalint namų arešto sąlygomis dėl jos darbo su Nubos kalno bendruomenėmis, dabartinio konflikto ištremtomis iš savo namų.

Nagwos istorija yra tik viena iš daugelio, aprašytų Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos šią savaitę išplatintoje ataskaitoje, kuri detalizuoja smurto mastą, kurį Sudane patiria moterys aktyvistės. Apklausę daugiau nei 85 moteris, tyrėjai atskleidė, jog beveik visos jos dėl savo veiklos patyrė kokią nors lytinės diskriminacijos ir smurto formą iš vyriausybės saugumo pajėgų.

„Sudane apskritai pastebime tai, kad vyriausybė dažniau nusitaiko į moteris negu į vyrus, - sako Fatima, žmogaus teisių aktyvistė iš Sudano sostinės Chartumo. – Nuo šios vyriausybės atėjimo buvo priimta daug naujų įstatymų, nutaikytų į moteris, smarkiai apribojančių jų aprangos stilių ir netgi jų keliones bei darbą.“

Ataskaitoje taip pat detalizuojami tokie žmogaus teisių pažeidimai kaip prievartavimas ir seksualinis smurtas bei psichologinis ir verbalinis smurtas, o didelė dalis apklaustųjų teigė taip pat buvusios suimtos dėl savo aktyvizmo.

Socialinis tabu

Aktyvistė Fatima taip pat sakė buvusi suimta ir apklausta prieš kelis metus, 2012-aisiais. Jos teigimu, policija suabejojo jos morale.

„Jiems tai yra etikos klausimas. Jeigu gimei moterimi Sudane ir išėjai protestuoti į gatves, tai reiškia, kad esi bloga mergaitė“, - pasakoja ji.

Fahima Hashim gali papasakoti panašią istoriją. Ji 17 metų Chartume vadovavo moterų krizių centrui, kol 2014-aisiais jo neuždarė saugumo pajėgos. „Pati žinai, kad peržengei ribą, kai ėmei kalbėti apie politiką ir seksualinį smurtą“, tuomet pasakė jai vienas pareigūnas.

Aktyvisčių teigimu, taip pat dažnai būta atvejų, kai šalies žiniasklaida pasinaudojama didinant priešiškumą prieš aktyvizmu užsiimančias moteris. Jos cituoja spaudoje pasirodžiusius pranešimus apie būsimas demonstracijas, kuriomis bandoma atbaidyti potencialias protestuotojas.

Shadia Abdelmonim, jau daugiau nei 20 metų šalyje vykdanti kampaniją už moterų teises, sako, kad valstybės kontroliuojami leidiniai taip pat vadina demonstracijose dalyvaujančias moteris aktyvistes „lesbietėmis ir prostitutėmis“.

„Kartą jie man liepė nusivilkti suknelę, kad galėtų mane nufilmuoti ir įkelti įrašą į „Facebook“, kad mano vardas atsidurtų laikraščių antraštėse, - pasakoja Abdelmonim. – Aš jiems pasakiau – „tik pabandykite! Žmonės mane pažįsta, jie žino, kad aš ne tokia, kaip jūs sakote“.“

Baimė ir grasinimai

Tačiau aktyvisčių persekiojimas nesibaigia vien tik žodiniu smurtu ir gąsdinimais.
„Jie man grasindavo, kad išprievartaus mano dukteris, kad padarys tai tiesiai man prieš akis“, - prisimena Abdelmonim, kuri taip pat sako, kad per vieną iš daugybės jos suėmimų ji ne tik buvo marinama badu, bet ir kankinama elektra, „kai jiems nepatikdavo tai, ką aš sakydavau“.

Iš visų moterų, kurias apklausė Žmogaus teisių stebėjimo organizacija, nė viena nesikreipė į teismą, ir nė vienas įtariamasis nebuvo apkaltintas. Tai lėmė, kad dauguma moterų aktyvisčių jau yra palikusios šalį, baiminantis tolimesnio smurto ir grasinimų.

„Jie man grasindavo, kad išprievartaus mano dukteris, kad padarys tai tiesiai man prieš akis“, - prisimena Abdelmonim, kuri taip pat sako, kad per vieną iš daugybės jos suėmimų ji ne tik buvo marinama badu, bet ir kankinama elektra, „kai jiems nepatikdavo tai, ką aš sakydavau“.

Vis dėlto, kai kurios iš jų ir toliau tęsia savo sunkų darbą Sudane.
„Tam tikra prasme aš pasikeičiau“, - sako Fatima, dabar didžiausią savo dėmesį telkianti į moterų savigynos mokymus.

„Aš gyvenu nuolatinėje baimėje, - teigia Abdelmonim, - bet nesiliauju daryti to, ką darau.“