Viduržemio jūros regiono dieta gali būti geresnis būdas kovoti su antsvoriu nei kalorijų skaičiavimas, skelbia naujas tyrimas. „Doktorantūros medicinos žurnale“ (PMJ) išspausdintame straipsnyje autoritetingiausi pasaulio gydytojai skelbia, kad Viduržemio jūros regiono dieta greičiau sumažino širdies smūgio ir insulto tikimybę. Jie taip pat teigia, kad nepertraukiamam svorio metimui tai yra geresnis pasirinkimas nei mažai riebalų turinčios dietos.
Sveikatos ekspertai oficialiai rekomenduoja stebėti savo suvartotų kalorijų skaičių, norint išlaikyti sveiką svorį.
Tuo tarpu PMJ redakcijos skiltyje išspausdintas straipsnis teigia, kad kur kas naudingiau yra sutelkti dėmesį į paties maisto suvartojimą, tačiau įspėja, kad intensyvios dietos yra kenksmingos.
Tarp straipsnio autorių yra tokie visame pasaulyje garsūs akademikai, kaip Didžiosios Britanijos Karališkojo medicinos koledžo akademijos pirmininkas prof. Terence‘as Stephensonas ir dr. Mahibenas Maruthappu, užimantis svarbias pareigas Anglijos Nacionalinėje sveikatos tarnyboje.
Jie sukritikavo svorio metimo industriją dėl susikoncentravimo vien į kalorijų ribojimą, o ne „teisingą mitybą“. Jie taip pat atkreipia dėmesį į Viduržemio jūros regiono dietą, kurią sudaro vaisiai, daržovės, riešutai bei alyvuogių aliejus, ir cituoja tyrimus, rodančius, kad tokia dieta greitai sumažina širdies smūgio ir insulto tikimybę ir gali būti naudingesnė tolygiam svorio metimui negu mažai riebalų turinčios dietos. Vyriausiasis tyrimo autorius, kardiologas dr. Aseemas Malhotra, sakė, kad moksliniai tokios naudos įrodymai yra neginčijami.
Viduržemio jūros regiono dieta
Įkvėpta tradicinės tokių šalių, kaip Graikija, Ispanija ir Italija, virtuvės, Viduržemio jūros regiono dieta jau ilgą laiką yra siejama su puikia sveikata ir sveika širdimi. Paprastai ji susideda iš daugybės daržovių, šviežių vaisių, pilno grūdo javų, alyvuogių aliejaus ir riešutų, bei paukštienos ir žuvies, ir neturi daug raudonos mėsos, sviesto ar gyvulinės kilmės riebalų.
„Tai labai greitai padaro teigiamą poveikį sveikatai. Mes žinome, kad tradicinė Viduržemio jūros regiono dieta, turinti daugiau riebalų, per kontroliuojamus tyrimus parodė sumažinanti širdies smūgio ir insulto tikimybę praėjus vos keliems mėnesiams po jos pradžios“, - rašoma tyrime.
Straipsnyje taip pat sakoma, jog Viduržemio jūros regiono dieta po ištikusio širdies smūgio beveik tris kartus labiau sumažina mirties tikimybę nei cholesterolio lygį mažinantys medikamentai su statinais. Tyrimo autoriai teigia, kad ligoninės turėtų tiekti tokį maistą, o gydytojai ir medicinos personalas – suprasti jo naudą pacientams.
„Sveikas protas“
Prof. Stephensonas teigė, kad tokios mitybos įvedimas ligoninėse gali pareikalauti didelių pastangų.
„Ligoninės ir klinikos yra pirmas sveikatingumo frontas, ir sveikas protas rodo, kad mes turėtume veikti rodydami pavyzdį“, - sakė jis.
„Mes nė negalvotume leisti žmonės gerti alkoholį ar rūkyti bet kurioje sveikatos įstaigoje, todėl man yra nesuvokiama, kodėl leidžiame ir kartais aktyviai reklamuojame maistą ir gėrimus, kurie kai kada sukelia daugybę problemų. Ir nors ligoninėse pacientams duodamo maisto atžvilgiu buvo žengti keli teigiami žingsneliai, jų lankytojai ir personalas taip pat nusipelno gyventi geriau“, - įsitikinęs Stephensonas.
Dr. Alison Tedstone, vyriausioji Anglijos Visuomenės sveikatos tarnybos mitybos specialistė, sakė, jog šiai problemai spręsti nėra vieno sprendimo.
„Yra rekomenduojama vartoti daug duonos, ryžių, bulvių, makaronų ir kitų krakmolingų produktų, daug vaisių ir daržovių, šiek tiek pieno ir pieno produktų, mėsos, žuvies, kiaušinių, pupelių ir kitų ne iš pieno gaunamų baltymų šaltinių. Daug druskos, riebalų ir cukraus turinčius produktus reikėtų vartoti rečiau ir mažesniais kiekiais. Jeigu jau turite antsvorio, jums reikia valgyti mažiau, kad pasiektumėte sveiką svorį, ir sportuoti bei išsiugdyti sveiką gyvenimo būdą“, - sakė ji.
Nacionalinio nutukimo forumo pirmininkas profesorius Davidas Haslamas taip pat pasveikino šį tyrimą.
„Kalorija nėra tik kalorija ir naivu būtų manyti, kad sudėtingos hormoninės ir neurologinės organizmų apetito sistemos atsako į skirtingas maisto medžiagas identišku būdu“, - teigė jis.
