Sekmadienį Graikijos gyventojai sprendžia, ar nori pritarti griežtoms Europos taupymo priemonėms mainais į finansinę paramą. Kai kurie ant Graikijos įpykę Europos pareigūnai tikina, kad šis referendumas yra balsavimas dėl Graikijos išlikimo euro zonoje ir net Europos Sąjungoje. Tačiau Graikijos premjeras Aleksis Cipras ne kartą sakė, kad šalis žūtbūt nori likti tiek pinigų klubo, tiek visos Europos bendrijos dalimi.
Graikijos visuomenė, kaip rodo apklausos, yra pasidalijusi į dvi apylyges stovyklas prieš itin svarbų referendumą, kuriame bus prašoma atsakyti, ar reikėtų priimti tarptautinių skolintojų keliamas griežtas sąlygas, bet kai kurie iškilūs pasaulio ekonomistai vieningai sako, kad plebiscite ištartas „Ne“ būtų geriausias – arba bent jau mažiausiai blogas – pasirinkimas šaliai.
Vadinamosios Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas, JAV Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius, šią savaitę rašė, kad per sekmadienį vyksiantį referendumą dėl finansinės pagalbos programos sąlygų tiek balsavimas „Taip“, tiek „Ne“ būtų susijęs su „didžiule rizika“.
Tačiau „balsavimas „Ne“ bent jau atvertų galimybę, kad Graikija ... gali perimti savo likimą į savas rankas“ ir kurti ateitį, kuri „galbūt nebūtų tokia klestinti kaip anksčiau, bet teiktų daug daugiau vilčių negu dabartinė protu nesuvokiama kankynė“, sakė jis.
J.Stiglitzui pritarė kitas Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas, rašantis dienraščiui „The New York Times“. Pasak jo, „Ne“ stovyklos pergalė galbūt nulemtų Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, „trumpuoju laikotarpiu sukeltų milžinišką sumaištį; vis dėlto pačiai Graikijai tai pasiūlytų ir realaus atsigavimo galimybę.“
Autoritetingas prancūzų ekonomistas Thomas Piketty, parašęs svarbų veikalą „Kapitalas XXI šimtmetyje“ (Le Capital au XXIe siecle), sakė Prancūzijos televizijai BFMTV, kad graikų rinkėjai būtų teisūs, jeigu per referendumą atmestų jų vyriausybei pateiktas sąlygas. „Man aišku: šis planas blogas“, – pareiškė jis.
Picketty pridūrė suprantantis, kad daugelis graikų bijo „audringo“ sukrėtimo, jeigu jų šalis būtų pašalinta iš euro zonos. Jo ir kitų ekonomistų nuomone, Graikijos skolų našta – 323 mlrd. eurų – yra aiškiai nesuvaldoma ir privalo būti sumažinta.
Keli ekonomistai sakė, kad dabartinei radikaliai kairiajai Graikijos vyriausybei, referendume raginančiai balsuoti „Ne“, taip pat tenka dalis kaltės dėl kritinės padėties, į kurią dabar patekusi ši šalis. Tačiau jie įsitikinę, kad Graikijai būtų geriau atmesti dabartines finansinio gelbėjimo programos sąlygas.
Kita vertus, 246 Graikijos ekonomikos profesoriai savo atvirame laiške tokiai nuomonei nepritarė. Jie rašo: „Tvirtai tikime, kad šiuo lemtingu metu yra itin svarbu ... išlaikyti mūsų poziciją euro zonoje ir ES“.
„Manome, kad atsisakymo grąžinti skolas ir išėjimo iš euro zonos recesinės pasekmės ... būtų daug blogesnės negu skausmingo kompromiso su mūsų ES partneriais ir TVF (Tarptautiniu valiutos fondu) padariniai“, – pridūrė jie.
