Pakalbėkime apie galvos skausmą. Daugeliui šis negalavimas yra tikras košmaras. Ko gero, nerastume nė vieno žmogaus, kuriam nors kartą neskaudėjo galvos. Kažkaip prisiminiau seną anekdotą. Gydytojas klausia pulkininko:
– Ar jums kada nors skaudėjo galvą?
– O kas ten gali skaudėti? Tenai juk kaulas.
Deja, galva yra ne tik kaulas, o priežasčių skausmui tenai yra kur kas daugiau nei norėtųsi. Į kiekvieną galvos skausmą reikia žiūrėti rimtai, nes už jo gali slypėti ir infekcijos, ir navikai, ir aukštas kraujospūdis, kuris gresia kraujo išsiliejimu į smegenis. O ką daryti, kada nepavyksta atrasti skausmo priežasties? Beje, tokių kenčiančiųjų nuo galvos skausmo yra dauguma! Jie eina iš vieno specialisto pas kitą, o rezultato ir palengvėjimo (išskyrus piniginės) kaip nėra, taip nėra.
„Durys“ į galvą
Štai viena iš daugelio viena į kitą panašių istorijų. Pacientas – jaunas trisdešimt penkerių metų vyras, kompiuterių specialistas. Prieš trejus metus jam prasidėjo epizodiniai galvos skausmai (dažniausiai po streso ar neišsimiegojimo), kuriuos ganėtinai lengvai įveikdavo aspirinas arba advilis. Tačiau pastaruoju metu skausmas pasikeitė: jis ėmė varginti nuolatos, nepraeina net gerai išsimiegojus, tabletės nepadeda. Kažkas iš pažįstamų parodė jam, kaip kaklo pratimais atlaisvinti stuburo slankstelius. Pabandė, patiko. Pradžioje tokiu būdu skausmo pavykdavo atsikratyti kelioms valandoms, o dabar – vos kelioms minutėms, o paskui skausmas pavirsta spazmu, nepraeinančiu kelias dienas, kurį lydi užgulusi nosis, ašarojančios akys. Tomis dienomis, kai jis mažiau laiko leisdavo prie kompiuterio arba daugiau judėdavo, skausmas jo nevargindavo. Pažįstama situacija?
Kaip pas jauną žmogų, nevarginamą jokių infekcijų, navikų ar aukšto kraujospūdžio, atsirado štai toks negalavimas? Kodėl negalavimas jo nevargina, kai jis daugiau juda? Kodėl negalavimo nebeįveikia prieš tai efektyviai su juo kovoję vaistai?
O gal problema yra visai ne galvoje, o „duryse“ į galvą – kakle? Kai durys atvertos, į galvą normaliai teka kraujas, patenka deguonis, nėra uždegimo, nėra suspaudimo, nėra skausmo. O kai durys užvertos, smegenys dūsta, alksta, siunčia pavojaus signalus, yra išskiriamas adrenalinas, kyla spaudimas, prasideda uždegiminės reakcijos, išsiskiria specialūs skausmo mediatoriai – ir prasideda kamuojantis skausmo ir kitų simptomų priepuolis!
Kai durys nesuteptos – jos girgžda. Kai kaklo raumenys yra užspazmuoti, jie ima traškėti – tai tas pats traškesys, su kuriuo mūsų pacientas bandė „sutvarkyti“ savo stuburo slankstelius. Tačiau juk slanksteliai stovi ten, kur juos laiko raumenys, ir pasislenka ten, kur juo raumenys nutempia. Tad nepakanka tik tą vargšą kaklą traškinti! Slankstelius atlaisvinti reikia tokiu būdu, kuris būtų malonus raumenims. Gerai elkitės su raumenimis ir jie bus dar geresni jūsų slanksteliams. O jei su raumenimis elgsitės grubiai ir juos agresyviai tampysite ir traškinsite, paskui nesistebėkite, kad jie jums atsilygins tuo pačiu! Išmokite gerbti savo organizmą, jo gebėjimą gydyti save, ir jis ims daryti stebuklus. Kitu atveju, kaklo raumenys, kurie prieš tai gauna per didelį krūvį dėl nejudrumo ir stresinio įsitempimo, o paskui traumuojasi, kai jūs juos per prievartą bandote sutvarkyti, galiausiai ima prarasti elastingumą, degeneruoja, juose prasideda uždegimai, juos ima siaubingai skaudėti.
Kaip atgaivinti kaklo raumenis
Taigi, tokiu atveju galvos skausmas dažniausiai yra net ne galvos, o kaklo, jo raumenų skausmas. Tačiau negalima tų raumenų tampyti, „traškinti“ ar kitaip nekantriai kankinti, o reikia švelniai, kantriai ir su meile juos išmaigyti, stiprinti, atgaivinti. Pamilkite savo kaklą kaip save patį ir tada atsikratysite įgrisusio galvos skausmo! Kaip gi tuos kaklo raumenis stiprinti ir gaivinti? Labai paprastai. Visi audiniai auga, kai gauna maitinimą. O kas nedirba, tas nevalgo. Raumenys kraują ir maitinimą gauna tik tada, kada jie įsitempia ir atsipalaiduoja. Jei jūs apie juos galvojate, jiems jau tampa lengviau. Kai pradedate atsargiai judinti galvą, atrasti vis naujus judrumo horizontus, tada jūsų organizmas atnaujina „tiekimą“ į jūsų raumenis, nurimsta uždegiminiai procesai, sustoja degeneracija, o drauge su jais pranyksta ir spazmai, ir galvos skausmas.
Jei atvejis yra labai užleistas, geriausia pasinaudoti patyrusio gydytojo pagalba. Aš tokiais atvejais pirmiausia atlieku manualinę diagnostiką, t.y. tiksliai nustatau pažeistą vietą ir su ja refleksiniais ryšiais susijusius spazmuotus raumenis. Tuomet taikau neuroraumeninį masažą ir manualinę terapiją – taškinį poveikį raumenų ir sąnarių blokams, kad panaikinčiau spazmus ir uždegimus, paskatinčiau organizmo savigydos procesus. Jei reikia, paskiriu papildomus diagnostikos metodus – rentgeną, MRT, laboratorinius tyrimus, išrašau reikiamus medikamentus, padedančius palengvinti skausmą, nuslopinti uždegimą.
Beje, tas pacientas, apie kurį jums pasakojau, tokios terapijos veiksmingumu įsitikino savo paties kailiu. Šiandien jis pas mane lankosi kartą ar du per mėnesį, du kartus eina į sveikatingumo centrą ir reguliariai, kelis kartus per dieną, atlieka lengvą gimnastiką, stengdamasis įtraukti kiek galima daugiau raumenų. Iš jo galvos skausmo liko tik skausmingi prisiminimai ir noras daugiau nekartoti savo klaidų, nepasiduoti nuovargiui ir tingumui – destruktyviam nejudrumui.
Jei ir jus kamuoja galvos skausmai, nepulkite iš karto galvoti apie blogiausią scenarijų – auglius, kraujagyslių, smegenų ligas. Pabandykite pamasažuoti kaklą, ištiesinti krūtininės dalies stuburą, lengvai pajudinti kaklą įvairiomis kryptimis. Tik, dėl Dievo meilės – be prievartos, spaudimo, o kantriai ir lėtai! Skuba ir prievarta dirbant su raumenimis (ypač kaklo) atneša priešingus rezultatus, nei tikitės.
Gydytojas Andrey Ivanchenko
