Gajus Julijus Cezaris (gimė 100 m. pr. Kr. – nužudytas 44 m. pr. Kr.) – tai vienas garsiausių istorijos žmonių, žinomas romėnų karvedys, politikas ir literatas.

Cezaris buvo kilęs iš senos patricijų Julijų giminės, jo šeima buvo garsi ir turtinga. Kai jam tebuvo penkiolika metų, mirė jo tėvas, tačiau tai nesutrukdė jaunajam Cezariui gauti gerą išsilavinimą ir dar jaunystėje įsijungti į politinį gyvenimą. 

84-aisiais metais pr. Kr. šeimos draugų padedamas jis buvo išrinktas Jupiterio žyniu. Tais pačiais metais vedė taip pat iš kilmingos giminės kilusią Korneliją Ciną. Tačiau jau po dviejų metų Romą užėmė Sulos kariuomenė, įsigaliojo diktatūra. Iš savo garbingų pareigų Cezaris buvo pašalintas. Jo pareikalauta išsiskirti ir su Kornelija. Cezaris atsisakė vykdyti diktatoriaus valią. Kornelijos kraitis buvo konfiskuotas, o Cezaris neteko teisės į tėvo palikimą. Vis dėlto, jo motina turėjo ryšių tarp Sulos šalininkų. Diktatorius dovanojo jaunam ir užsispyrusiam aristokratui, tačiau už bausmę jis buvo išsiųstas į Bitiniją pas karalių Nikomedą. 68 m. pr. Kr. gimdymo metu mirė Kornelija.

Vėliau Cezaris dalyvavo kare, o po jo buvo paskirtas mokesčių išieškotoju. 67 m. pr. Kr. antrą kartą vedė Pompėją, Romos diktatoriaus Sulos anūkę, ir tapo edilu – magistratu. Vėliau buvo išrinktas pontifiku – šventiku. Maždaug 61 m. pr. Kr. išsiskyrė su žmona.

59 m. pr. Kr. Cezaris buvo paskirtas konsulu į Galiją ir kartu su Gnėjumi Pompėjumi Didžiuoju bei Marku Licinijumi Krasu sudarė pirmą triumviratą, de facto valdžiusį visą Romos imperiją. Tuo pat metu jis vedė ir trečią kartą – Kalpurniją, Romos politiko Liucijaus Kalpurnijaus Piso dukrą.

Greitai Cezaris pasišovė užkariauti visą Galiją. Jis pasinaudojo Galijos karais ir sustiprino savo įtaką bei tapo triumvirato lyderiu. 53 m. pr. Kr. mūšio metu žuvus Knasui triumviratas subyrėjo, kilo pilietinis karas tarp Cezario ir Pompėjaus, kuris baigėsi tik 48 m. pr. Kr., kai Farsalo mūšyje Cezaris įveikė oponentą ir tapo Romos diktatoriumi.

Kadangi Pompėjus iki mirties buvo neoficialus Egipto faraono Ptolemėjaus XIII globėjas, jis dar apie 49 m. pr. Kr. buvo pašalinęs jo seserį, teisėtą Egipto valdovę Kleopatrą, iš Aleksandrijos. Sutriuškinęs Pompėjų, Cezaris paskelbė Kleopatrą vienateise Egipto valdove. 47 m. pr. Kr. jai gimė sūnus Cezarionas, kurį ji skelbė esant Julijaus Cezario vaiku, taip sutvirtindama savo valdžią. Dar po metų Kleopatra atvyko pas Cezarį į Romą, kur liko iki šio mirties. Nors jie buvo meilužiai, Cezaris liko susituokęs su paskutiniąja savo žmona Kalpurnija.

45 m. pr. Kr. Cezaris sutriuškino ir Pompėjaus sūnų bei tapo Romos imperijos valdovu, turinčiu neribotas galias, tad buvo paskelbtas diktatoriumi iki gyvos galvos. Vos spėjęs pakeisti kalendorių, įvykdyti kelias santvarkas, kai 44 m. pr. Kr. kovo 15 d. Senato posėdžio metu buvo nužudytas 23 dūriais. Beje, nors paprastai yra pasakojama, kad sąmokslininkai jį nužudė kardų ar durtuvų smūgiais, šiandien yra teigiančių, kad Cezaris užbadytas smailiaisiais stiliais – rašymui vaškinėse lentelėse skirtomis priemonėmis. Toks teiginys grindžiamas tuo, kad, remiantis senuoju papročiu, o vėliau – ir įstatymu, į Senatą pastatą nebuvo galima užeiti ginkluotam.

Po Cezario mirties Romoje prasidėjo kova dėl valdžios, kurią galiausiai laimėjo Cezario įsūnis Oktavianas. Jis pasivadino Augustu ir 30 m. pr. Kr. tapo pirmuoju Romos imperatoriumi. Taip žlugo senoji romėnų respublika.