Padangų gaisrą patyrusio regiono gyventojai susidurs su sveikatos sutrikimais, o dirvožemyje nusėdę kancerogenai sukels ilgalaikę taršą. Apie tai perspėja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto profesorė Rūta Ustinavičienė.
„Pajusime Alytaus rajone vykusio padangų gaisro pasekmes sveikatai. Įvertinus padangų sudėtį (kaučiukas, sieros junginiai, sunkieji metalai, įvairiausi priedai), galima numatyti kokie yra ir degimo produktai. Tai anglies dvideginis, anglies monoksidas, sieros oksidai, kietosios dalelės, benzpirenas, furanai, dioksinai, polichlorinti bifenilai ir sunkieji metalai, tokie kaip arsenas, kadmis, nikelis, gyvsidabris, chromas. Tarša degant padangoms yra didžiulė ir su niekuo nepalyginama. Ji šimtais kartų lenkia miškų gaisrų taršą, dešimtimis kartų – atliekų deginimo be valymo įrengimų ar ugnikalnių taršą“, – sako LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėja R. Ustinavičienė.
Pasak jo, oro taršos poveikio sveikatai negalima suprasti siaurai, kaip kvėpavimo takų pažeidimo.
„Pasaulinė sveikatos organizacija, apibendrinusi ilgamečių tyrimų duomenis, teigia, jog oro tarša sukelia neigiamą poveikį širdies kraujagyslių sistemai. Šį poveikį ypač skatina tarša kietosiomis dalelėmis. Juo dalelės yra mažesnės, tuo giliau į kvėpavimo takus patenka, pačios smulkiausios keliauja į kraujotaką. Todėl tai vienas iš rizikos veiksnių širdies – kraujagyslių ligų greitesniam progresavimui, plaučių susirgimų paūmėjimui, vėžio vystymuisi.
Smulkūs teršalai, patekę į kraujo apytaką, sukelia krešumo pakitimus, pagreitinto vystymosi aterosklerozę, kurios pasekmės yra miokardo infarktas arba smegenų kraujotakos sutrikimai. Oro tarša taip pat siejama su plaučių ir kvėpavimo takų vėžio vystymusi. Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra dar 2013 metais išplatino pranešimą, jog oro tarša yra kancerogenas, sukeliantis vėžinius susirgimus“, – pažymi LSMU profesorė.
Ji pažymi ir tai, kad taršos zonoje yra didesnė tikimybė paūmėti lėtinėms ligoms, kurių daugelis žmonių su oro tarša nesieja.
„Minėtų kancerogeninių medžiagų poveikis pasireikš po dešimčių metų. Benzpirenas, furanai, dioksinai, polichlorinti bifenilai, dalis sunkiųjų metalų (kadmis) yra kancerogeninės medžiagos, aplinkoje išsilaikančios ilgai. Ne veltui dalis jų priskiriamos patvarių organinių teršalų grupei. Poveikis gali pasireikšti po dešimčių metų, kuo žmogus yra jaunesnis – tuo turi didesnę tikimybę vėžio vystymuisi. Todėl taršos atveju visada pagrindinė grupė, kuri turi būti apsaugoma – vaikai. Kancerogenai nusėda dirvožemyje, tai yra stabilios medžiagos, todėl ši tarša bus ilgalaikė. Taip pat šie teršalai plinta mitybinėmis grandinėmis – per daržoves, mėsą, pieną. Todėl manau, kad taršaus regiono žemės ūkiui yra padaryta didelė žala“, – perspėja R. Ustinavičienė.
