Praplikęs, akiniuotas ir konservatyviai apsirengęs. Ericas Bloomas atrodo kaip tikras vidutinio amžiaus šiaurės priemiesčio įmonės vadovo įsikūnijimas. Jis nėra nei ryškus, nei garsiai kalbantis, nei apskritai kuo nors išsiskiriantis ar įsimintinas. Mažai kas žino šio 49-erių metų vyriškio pavardę ar, juo labiau, atpažįsta jo veidą – išskyrus jo šeimos narius, saujelę draugų ir žmones, kurių pinigus jis prarado. Tačiau kai jam bus paskirta bausmė, tai bus padaryta už kai ką išskirtinio: didžiausią finansinės aferos bylą, kada nors iškeltą Čikagoje.
Kai 2007-aisiais metais bankrutavo Bloomo „Sentinel Management Group“, jo investuotojai prarado daugiau nei pusę milijardo dolerių. Tai buvo bankrotas, kuris tapo pasaulinio kreditinio kracho pranašu.
Nors grynųjų pinigų valdymo įmonė gyrėsi esanti tikra finansinė tvirtovė, per 30 metų „nepraradusi nė cento“ savo klientų pinigų, kuriuos investuodavo į mažos rizikos fondus, Bloomas nesąžiningai ją perdarė į svertų sistema paremtą „kortų namelį“, kuris subyrėjo iš karto, kai tik ekonomikos pakilimas ėmė šiek tiek atslūgti, pernai metais jo bylos nagrinėjime sakė kaltintojai. Jie tikina, kad už savo nusikaltimą Bloomas turi mažiausiai 20 metų praleisti už grotų, ir vadina jį „realybėje nesusigaudančiu“ aferistu, kuris iki šiol mano pats esąs tikroji auka.
Nuosprendis Bloomui turėjo būti paskelbtas antradienio popietę, tačiau iškilus tam tikroms abejonėms teisėjas Ronaldas Guzmanas įsakė atidėti teismo posėdį. 20 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios reikalauja prokurorai, už tokio pobūdžio nusikaltimą yra ypatingai griežta, ypač turint galvoje tai, kad tai yra pirmasis kartas, kai Bloomas pažeidžia įstatymus. Nors teoriškai pagal federalines bausmės skyrimo nuostatas didžiausia Bloomui gresianti bausmė yra įkalinimas iki gyvos galvos, pirmą kartą teisiami asmenys paprastai yra nuteisiami kalėti smarkiai trumpesnį laiką, o neretai jiems laisvė apskritai nėra atimama.
Bloomo advokatai siekia, kad teisėjas Ronaldas Guzmanas pritaikytų jam vos trejų metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat visuomenei naudingo darbo. Jie tikina, kad Northbrooko verslininkas dėl šios aferos nepraturtėjo, o tebėra atgailaujantis ir „orus“ trijų vaikų tėvas, kuris „kukliam“ pragyvenimui šiuo metu uždirba mokydamas vaikus jodinėti.
Teismo įrašuose pažymima, kad Bloomas sakė lygtinio paleidimo pareigūnui, jog po mėnesį trukusio prisiekusiųjų teismo ir nuosprendžio liko „šokiruotas“ ir „priblokštas“.
Savo laiške teisėjui praėjusį mėnesį Bloomas rašė, kad „bijo“ kalėjimo, o jį kamuoja „milžiniškas nerimas ir depresija“.
„Pastaruosius septynerius metus aš laukiu, kol nubusiu iš šio siaubingo košmaro. Jaučiuosi taip, lyg žiūrėčiau filmą, o ne gyvenčiau savo gyvenimą“, – pridūrė jis.
Prokurorai pastebėjo, kad „žodžiai „aš“ ir „mano“ kartojami dešimtis kartų šiame laiške, kuriame Bloomas aprašo savo paties kančias, pridurdami, kad Bloomas vargiai kada užsiminė apie savo aukas.
Prisiekusiesiems pernai prireikė vos trijų valandų svarstymų, kad nuspręstų, jog Bloomas sugriovė savo verslą nelegaliai panaudodamas savo klientų lėšas – užstatydamas jas už paskolas, kurias naudojo statymams vertybinių popierių biržoje.
Kurį laiką rizika atsipirko. Bloomo tėvai iš „Sentinel“ taip vadinamosios „namų sąskaitos“ per ketverius metu trukusią aferą uždirbo $10 milijonų, o pats Bloomas – $700,000, atskleidė įkalčiai. Ir visa tai jis darė mulkindamas pagrindinius investuotojus, dirbtinai išpūsdamas jų palūkanų grąžą mažiau svarbių klientų sąskaita.
Tačiau žlugus rinkai, „Sentinel“ nebegalėjo išmokėti milžiniškų paskolų, už kurias Bloomas slapta buvo užstatęs klientų pinigus, tad įmonė bankrutavo.
Prokuroras Cliffas Histedas, reikalaudamas 20 metų laisvės atėmimo bausmės, išankstiniame laiške, dar iki antradienio posėdžio, rašė: „Joks racionalus investuotojas nebūtų patikėjęs savo pinigų „Sentinel“, jei būtų žinojęs, kaip Bloomas tenai tvarkėsi.“ Jis taip pat pabrėžė, kad „ypatingai stulbina“ tai, jog Bloomas iki šiol nesuvokia ir nepripažįsta, kad jo investuotojai yra tikrosios šios situacijos aukos.
