María Eva Duarte de Perón (Eva Peron, kartais Evita; 1919 m. gegužės 7 d. – 1952 m. liepos 26 d.) – Argentinos prezidento Chuano Perono žmona.
Būsimoji ponia Peron gyvenimą pradėjo itin paprastai – nors jos tėvas buvo turtingas žemvaldys, iš jo ji gavo tik pavardę, nes mergaitės motina buvo vyro meilužė, pagimdžiusi jam keturis vaikus. Slaptoji vyro šeima nebuvo lepinama pinigais, o po jo mirties ėmė dar labiau skursti. Be to, motiną ir jos vaikus lydėjo pavainikių šleifas.
Visa tai mergaitei netrukdė svajoti - Eva norėjo būti aktorė ir to atkakliai siekė. Būsimos įtakingiausios Argentinos ponios ankstyvosios biografijos faktai nėra iki galo žinomi. Pavyzdžiui, kaip Evita atsidūrė Buenos Airėse? Yra istorija, kad būdama vos penkiolikos metų mergina į sostinę pabėgo su garsiu tango šokėju Augustino Magaldi. Tačiau patyrinėjus tų metų Magaldi gastrolių maršrutą paaiškėja, kad į gimtąjį Evos miestelį jis net nebuvo užsukęs. Vis dėlto, mergina į Argentinos sostinę atvyko dar prieš šešioliktą gimtadienį. Čia bandė įgyvendinti savo didžiąją svajonę. Deja, Evita gaudavo tik smulkučius vaidmenis ar modelio darbus - rimta kino aktore ji taip ir netapo. Tačiau švelnus ir jausmingas balsas, o taip pat eilė naudingų pažinčių (kritikai pasakoja, kad Buenos Airėse ji prasimušė kaip įtakingų vyrų meilužė) jai atvėrė karjeros radijuje kelius. Netrukus 23 metų Eva tampa gerai žinoma radijo aktore.
Tai Evai leidžia ne tik gana neblogai gyventi, mėgautis, kad ir nedidelio populiarumo spinduliais, bet ir sutikti savo gyvenimo meilę. Būsimą vyrą Evita sutinka labdaringame koncerte 1944 metų sausį. Išvaizdus ir iškalbingas, nors ir 23 metais vyresnis, karininkas sužavi moterį - iš koncerto jiedu išvyksta kartu. Juanas Domingas Peronas pažinties metu nebuvo itin patrauklus jaunikis: politinė padėtis šalyje buvo labai nestabili ir jis neužėmė itin aukštų pareigų. Tačiau jiedu netrukus tampa neišskiriami, santykiai patikrinami Juano suėmimu ir įkalinimu, o po dviejų metų jie susituokia. Peronas nuo pat pradžių mylimąją, o vėliau žmoną įtraukia į valstybinius reikalus - kartu vyksta į susitikimus, pasitarimus, neretai klausia jos patarimo. Pati Eva taip pat imasi iniciatyvos, kuri kartais nepatiko ne tik Juano oponentams, bet ir bendražygiams. Moteris aktyviai dalyvavo Darbo sekretoriato veikloje, priėmė pagalbos ir paramos prašytojus. 1945–1952 m. Eva Peron skurdžiams išdalijo 2 500 namų ir butų, 3 500 stipendijų, 7 800 kartų tapo krikštamote. Ji išklausydavo kiekvieną šalies vargšą. Eva taip pat važinėjo po visą šalį.
Nors jai galima priskirti daug gerų darbų, tačiau vis dėlto Evita buvo diktatoriaus žmona, puikiai žinojusi, kokiais metodais veikia jos vyrais. Režimo kritikai ir oponentai buvo kalinami ir net kankinami. Peronai nevengė suvedinėti ir asmeninių sąskaitų. Štai garsiai aktorei Libertad Lamarque, su kuria Eva stipriai nesutarė, teko emigruoti, į valdžią atėjus Juanui ir jo Evitai. Taip pat Peronai šiuolaikinių istorikų yra kaltinami nacių nusikaltėlių slėpimu. Manoma, kad pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Vokietijos karininkams ir valdžios pareigūnams, kurie vykdė baisius nusikaltimus, Argentina suteikė prieglobstį už jų pasisavintą žydų turtą. Gali būti, kad būtent taip Evita sukaupė nemažą juvelyrinių dirbinių kolekciją.
Ši prieštaringai vertinama moteris mirė labai anksti - sulaukusi vos 33 metų. Ją, kaip ir pirmąją Perono žmoną, sugriaužė vėžys. Po jos mirties Argentinoje buvo paskelbtas 30 dienų gedulas. Tauta gedėjo dar ilgiau, o Juanas neatsitiesė iki pat mirties, nors buvo vedęs ir trečią kartą. Beje, Evitos istorija nesibaigė net ir po mirties. Iš pradžių buvo planuojama ją balzamuoti, tačiau žlugus Perono režimui jos kūnas buvo išgabentas ir palaidotas Italijoje. Į tėvynę Evita grįžo tik po kelių dešimtmečių.
Pagal lietuvišką spaudą
