Europos reakcija į didžiausią pasaulyje pabėgėlių krizę per 70 metų buvo „apgailėtina“, o gyvenimo sąlygos tokiose pabėgėlių stovyklose kaip „Džiunglėmis“ praminta stovykla šalia Kalė uosto Prancūzijoje turėtų „kelti gėdą“ tokioms turtingoms šalis kaip Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, šią savaitę pareiškė Didžiosios Britanijos parlamento Vidaus reikalų komitetas.
Komitetas, kurį sudaro įvairių partijų atstovai, taip pat negailėjo kritikos Philipui Hammondui, kuris anksčiau buvo užsienio reikalų ministras, o dabar yra iždo kancleris, dėl jo „abejingumo“ tūkstančiams pabėgėlių, įveikusių pavojingą kelionę Viduržemio jūra iš Libijos, bei turėjusių kliautis kontrabanda žmonėmis užsiimančių nusikaltėliškų gaujų gailestingumu.
80 puslapių apimties ataskaitoje, pavadintoje „Migracijos krizė“, pirmą kartą atskleidžiama nevienoda vietos politikų reakcija į Davido Camerono sprendimą priimti 20 000 didžiausiame pavojuje atsidūrusių pabėgėlių, bandančių išvengti Sirijos pilietinio karo žiaurumų. Iš 1 602 pagal tą planą iki 2016 m. kovo priimtų pabėgėlių šalyje perkelta tik apie pusę, ir tik 4 iš 32 Londono municipalinių rajonų apskritai priėmė pabėgėlių.
Jungtinių Tautų duomenimis, iki 2016 m. pabaigos apie 65 mln. žmonių visame pasaulyje buvo prievarta iškeldinti iš savo namų dėl karo arba politinio persekiojimo, o iš jų 21 mln. pabėgo iš savo gimtųjų šalių. Šie skaičiai yra aukščiausi nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos 1945 m.
2015-aisiais beveik 1,3 mln. migrantų pateikė politinio prieglobsčio prašymus Europos Sąjungoje, arba dvigubai daugiau negu 2014 m. Daugiau nei pusė jų buvo iš Sirijos, Irako arba Afganistano, o kiek daugiau nei 38 000 politinio prieglobsčio prašymų, arba 3,1 proc. visoje ES, buvo pateikta JK.
Jungtinės Karalystės sienos yra saugomos bendru susitarimu su Prancūzija ir Belgija, pagal kurį prašymai patekti į JK yra pateikiami kitoje Lamanšo sąsiaurio pusėje. Tai savo ruožtu lėmė tokių pabėgėlių stovyklų kaip „Džiunglės“ susikūrimą, kuriose apsistoja į JK neįleisti migrantai, kurių dalis yra mažamečiai ir kurie turi Britanijoje gyvenančių šeimos narių. „Sąlygos tose stovyklose yra siaubingos ir kelia tiesioginę žalą tų žmonių sveikatai“, teigiama ataskaitoje.
2015-aisiais beveik 1,3 mln. migrantų pateikė politinio prieglobsčio prašymus Europos Sąjungoje, arba dvigubai daugiau negu 2014 m. Daugiau nei pusė jų buvo iš Sirijos, Irako arba Afganistano, o kiek daugiau nei 38 000 politinio prieglobsčio prašymų, arba 3,1 proc. visoje ES, buvo pateikta JK.
Komiteto pirmininkas Keithas Vazas pridėjo: „Europos pastangos reaguoti į šią milžinišką pabėgėlių krizę buvo apgailėtinos. Siaubingos sąlygos migrantų stovyklose turtingiausių pasaulio šalių viduje ir šalia jų sienų yra gėdos šaltinis. Baisiausia tai, kad didelis skaičius tų 85 000 vienų į ES atvykusių vaikų dingo be žinios. Taip pat nepriimtina tai, kad tie 157 vieni atvykę vaikai Kalė pabėgėlių stovykloje, turintys šeimą JK, vis dar nėra čia perkelti.“
Jam antrina Alexas Fraseris, Didžiosios Britanijos Raudonojo Kryžiaus draugijos pabėgėlių paramos direktorius: „Nepriimtina, kad pažeidžiami vaikai, patyrę didesnę traumą negu dauguma suaugusiųjų galėtų įsivaizduoti, yra įstrigę stovykloje, nors turi šeimą čia, Jungtinėje Karalystėje, kuri galėtų jais rūpintis.“
Nepaisant vis augančios rizikos, kad pabėgėliai gali bandyti nelegaliai kirsti Lamanšo sąsiaurį, JK teturi tris prie savo pakrantės patruliuojančius laivus. Netgi Kroatija, naujausia ir vargingiausia ES šalis, turi triskart daugiau savo pakrantę stebinčių laivų, o Italija jų turi net 600.
Ataskaitoje taip pat rašoma, kad kai JK Pasienio pajėgų vadovas seras Charlesas Montgomery kreipėsi į Vidaus reikalų komitetą 2015-ųjų gruodį, jis dar nežinojo, koks bus jo biudžetas ateinantiems metams. Parlamentarai teigia, kad toks ilgas nežinios laikotarpis buvo „nepriimtinas“, o patruliuojančių laivų skaičius yra „nerimastingai mažas“. Dėl to delsimo buvo atsakinga tuometinė vidaus reikalų sekretorė ir dabartinė šalies ministrė pirmininkė Theresa May.
