Po penktadienį surengtų teroristinių išpuolių Paryžiuje, Europos nacionalistinės partijos atnaujino savo reikalavimus uždaryti sienas bei naudojasi žmonių baime tam, kad sutelktų paramą savo opozicijai Europos Sąjungos imigracijos politikai.
Pirmadienį Marine Le Pen, Prancūzijos „Nacionalinio fronto“ partijos lyderė, išplatino pranešimą, kuris skelbia, kad Prancūzija turėtų tučtuojau liautis priiminėjusi pabėgėlius ir migrantus dėl saugumo spragų. Prieš tai sekė jos prieš porą dienų išsakyti komentarai, kad šalis privalo „atgauti savo sienų kontrolę“ bei deportuoti visus nelegalius imigrantus.
Ir kitose ES šalyse tolimojo krašto dešinieji pritaria Le Pen.
„Mes nemanome, kad visi yra teroristai, bet niekas negali pasakyti, kiek daug teroristų jau atvyko, ir kiek atvyksta diena po dienos“, - per pirmadienį šalies parlamentui pasakytą kalbą pareiškė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
„Tie, kurie pasakė imigracijai „taip“, kurie perkėlė imigrantus iš karo zonos, visi tie žmonės nepadarė nieko, kad apsaugotų europiečius“, - sakė jis.
Orbanas yra vienas iš griežčiausių ES migracinės politikos oponentų bei priešinosi pabėgėlių ir migrantų įsileidimui į Europą, pastatydamas sieną už $80 mln., kad fiziškai neleistų jiems patekti į jo šalį, bei atmesdamas visus ES pabėgėlių perkėlimo plano pasiūlymus. Jo asmeniniai reitingai ir parama jo valdančiajai „Fidesz“ partijai per tą laiką išaugo.
Kiti tolimojo dešiniojo krašto politikai Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje ir kitose šalyse taip pat prisidėjo prie šios savaitės retorikos, sujungiančios migracinę krizę su grėsme saugumui.
Olandų antiislamistinės, antiimigracinės „Laisvės“ partijos lyderis Geertas Wildersas paviešino savo laišką Nyderlandų premjerui Markui Rutte, kuriame ragina jį tučtuojau uždaryti šalies sienas ir „apsaugoti Olandijos žmones“.
Lenkijos naujai išrinkta vyriausybė po išpuolių Prancūzijoje ėmėsi turbūt reikšmingiausių politikos pokyčių iš visų tolimojo krašto dešiniųjų partijų, pareikšdama, jog dėl saugumo grėsmės ji nebesutinka su planais priimti tūkstančius pabėgėlių į savo šalį. Šalies užsienio reikalų ministras pasiūlė, jog vietoje pabėgėlių perkėlimo, galbūt būtų galima iš jų suformuoti armiją, kuri kovotų už laisvę Sirijoje.
Ryšys tarp pabėgėlių krizės ir Paryžiaus atakų yra susijęs su Europos pareigūnų pareiškimais, kad vienas iš užpuolikų į žemyną pateko apsimetęs pabėgėliu. Vieno užpuoliko pirštų atspaudai atitiko žmogaus, atvykusio iš Graikijai priklausančios Leroso salos spalio mėnesį, o vėliau tą patį mėnesį kirtusio Serbijos sieną. Šalia įtariamojo kūno rastas Sirijos pasas, anot pareigūnų, greičiausiai buvo padirbtas. Tačiau Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere iškėlė mintį, kad „Islamo valstybės“ kovotojai, prisiėmę atsakomybę už teroristines atakas Paryžiuje, tyčia padėjo šalia jo tą pasą, kad sustiprintų į Europą plūstančių pabėgėlių baimę.
Žmogaus teisių specialistai anksčiau yra sakę, jog tikimybė, kad islamistai gali apsimesti pabėgėliais, pabrėžia tolimesnį vieningos ES politikos adresuojant migrantų krizę poreikį. Nacionalistai piktinasi tokiais pasiūlymais, tarp kurių yra ir šimtų tūkstančių žmonių paskirstymas po Europos šalis. Tokie prieš ES nusistatę lyderiai, kaip Orbanas, sako, kad kvotų sistema yra nesąžininga našta, bei prisiekė kovoti prieš ją.
Kai kurie analitikai jau kritikuoja nacionalistines partijas dėl propagavimo retorikos, kuri tik padeda IS pasiekti savo tikslus ir gali nuvesti į radikalizaciją musulmonų bendruomenėse.
„Antimusulmoniški ir antimigraciniai sentimentai iš tiesų yra pagalba IS, - sako Shadi Hamidas, Brookingso instituto mokslinis bendradarbis. – Kuo labiau tai vyks, tuo daugiau Prancūzijos musulmonų jausis atstumti ir pažeidžiami ekstremistų verbavimo.“
Pabėgėlių krizė, kilusi daugiausia dėl Sirijos pilietinio karo ir ES reakcijos trūkumo, buvo tikra palaima tokiems politikams. Šalyse, kurios priėmė daug migrantų, pavyzdžiui, Vokietijoje, prieš imigraciją pasisakančios partijos smarkiai išpopuliarėjo. Kai kurios jų jau buvo išrinktos vadovauti ES šalių vyriausybėms, tačiau Europos politikos analitikai teigia, kad vis dėlto tolimojo krašto dešiniųjų partijoms iš esmės nepavyko gauti pakankamai galios, kad jos galėtų realiai pakeisti savo šalių tvarką po Paryžiaus išpuolių. Ir tikrai, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as trečiadienį pažadėjo, jog šalis vis tiek priims į šalį 30 000 pabėgėlių.
