Antradienį Tarptautinė migracijos organizacija paskelbė, kad Europą šiemet pasiekusių pabėgėlių ir migrantų skaičius viršijo vieno milijoną ribą. Šis skaičius yra keturiskart didesnis nei praėjusiais metais.
Didžioji dalis migrantų Europą pasiekė jūra, o daugiau nei 800 000 atkeliavo iš Turkijos į Graikiją. Dauguma jų yra pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir Afganistano. Tuo tarpu Viduržemio jūroje šiemet nuskendo arba dingo 3 965 migrantai.
Simbolinė vieno milijono riba buvo viršyta pirmadienį, kai bendras oficialus žeme ir jūra šiemet atkeliavusių migrantų skaičius pasiekė 1 005 504. Šis skaičius užfiksuotas suskaičiavus duomenis iš šešių Europos Sąjungos šalių – Graikijos, Bulgarijos, Italijos, Ispanijos, Maltos ir Kipro.
Pusė Viduržemio jūrą kirtusių pabėgėlių buvo iš Sirijos, 20 proc. – iš Afganistano, 7 proc. - iš Irako. Didžioji dalis žuvusiųjų – 2 889 – keliavo iš Šiaurės Afrikos į Italiją, o dar daugiau nei 700 nuskendo bandydami iš Turkijos patekti į Graikiją. Vos 3,5 proc. migrantų įveikė kelionę žeme iš Turkijos į Graikiją ar Bulgariją.
Tarptautinė migracijos organizacija savo statistiką renka iš oficialių registracijos formų, teisėtvarkos agentūrų ir savo stebėtojų. Tačiau organizacijos generalinis direktorius Williamas Lacy Swingas sakė, jog neužtenka tik suskaičiuoti žmones.
Jis pažymėjo: „Mes taip pat privalome veikti. Migracija privalo būti legali, saugi ir patikima visiems – tiek patiems migrantams, tiek ir šalims, kurios tampa jų naujais namais.“
Jungtiniame Tarptautinės migracijos organizacijos ir Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros UNHCR pranešime skelbiama, kad „formuojasi labiau koordinuotas europietiškas atsakas“. Vis dėlto, jame taip pat sakoma, kad būtina pagerinti pabėgėlių priėmimo, apgyvendinimo ir registracijos centrų sąlygas, bei identifikuoti tuos, kurie atitinka arba neatitinka reikalavimų gauti pabėgėlio statusą.
Didesnė nei tikėtasi migrantų banga Europoje sukėlė rimtų politinių problemų. Kai kurios šalys tiesiogine prasme apsistatė sienomis ir įvedė pasienių kontrolę, nepaisant laisvosios Europos Sąjungos Šengeno zonos.
ES praėjusią savaitę susitarė padidinti „Frontex“ pasienio agentūros personalo skaičių Graikijoje, kur patenka daugiausiai migrantų. Kai jie pasiekia šią pietų Europos šalį, dauguma migrantų nori keliauti į šiaurę per Balkanų valstybes, bei traukia link Vokietijos ir Skandinavijos šalių. Vien tik Vokietija šiais metais sulaukė milijono pabėgėlių ir migrantų, nors dauguma jų jau buvo Europoje.
Jungtinių Tautų praėjusią savaitę paskelbta ataskaita įspėja, jog prievarta iš savo namų iškeldintų žmonių visame pasaulyje skaičius šiemet gali „smarkiai viršyti“ 60 milijonų.
Europos reakcija į staiga padidėjusią migrantų bangą taip pat smarkiai varijuoja. Švedija ir Vokietija yra laikomos svetingiausiomis šalimis Europoje. Vokietijos kanclerė Angela Merkel nusprendė leisti visiems sirams patekti į šalį, tačiau šį sprendimą pasmerkė kiti Europos lyderiai, kurie baiminosi, kad tai pritrauks į žemyną dar daugiau pabėgėlių. Pažymėtina, kad, teisiškai, Europos Sąjungos šalys yra įpareigotos grąžinti pabėgėlius atgal į šalis, iš kurių jie pateko į Europą.
Vis dėlto, kai kurie pabėgėliai sakėsi nesijutę laukiami Vokietijoje, kur pabėgėlių priėmimo centrai yra perpildyti, o valdžia lėtai apiformina administracines detales. Dar daugiau, prieš pabėgėlius nukreipti protestai ir priėmimo centrų padegimai padidino naujo konflikto įsižiebimo grėsmę.
Kai kurios kitos šalys į pabėgėlius skeptiškai žiūrėjo nuo pat pradžių: tai Britanija, Prancūzija, dauguma šiaurinių šalių ir didžioji dalis rytų ir pietų Europos apribojo savo pagalbą pabėgėliams. Rugsėjį kelios Europos šalys atsisakė dalintis pabėgėlių kvotomis, įpareigojančiomis jas priimti po tam tikrą skaičių pabėgėlių. Kai kurios kitos šalys pradėjo juos apgyvendinti nežmoniškomis sąlygomis. Turtingesnės šalys bandė atbaidyti pabėgėlius nuo keliavimo į jas, pavyzdžiui, Danija, kuri apkarpė jiems išmokas ir netgi pradėjo reklamines kampanijas Libano laikraščiuose, kur vaizduoja šalį kaip labai nesvetingą pabėgėliams.
