Europos kosmoso agentūra (ESA) ir „Airbus“ pasirašė sutartį, pagal kurią aerokosmonautikos gigantė įsipareigojo pagaminti naujosios NASA pilotuojamos raketos „užpakalinę dalį“.
JAV tikisi panaudoti savo „Orion“ kapsulę išsiųsti astronautus iki asteroido ir galiausiai – Marso. Raketai vis dar trūksta varomojo bloko, kuris stumtų ją per kosmosą ir tiektų žmonių įgulai orą bei vandenį.
Europos kosmoso industrijai teko užduotis pagaminti šį „varomąjį modulį“ pirmajam bandomajam skrydžiui, kuris yra numatytas 2017-ųjų pabaigoje.
Tikimasi, kad tai taip pat taps ilgalaikiais santykiais, kuomet kiekviena kita būsima „Orion“ misija bus atliekama naudojant ESA ir „Airbus“ techninę įrangą.
ESA ir „Airbus“ atstovai Berlyne pasirašė 390 mln. eurų ($490 mln.) vertės sutartį. Pasirašymo ceremoniją stebėjo Vokietijos federalinės vyriausybės, Vokietijos kosmoso agentūros, NASA ir JAV pramonės atstovai.
Varomojo modulio dizainas didžiąja dalimi bus kuriamas pagal bepilotę krovininę raketą, arba ATV, kuria Europa pastaraisiais metais gabena krovinius į savo kosminę stotį. Vienu metu ESA planavo paversti ATV žmonių transportavimo sistema, tačiau šios minties atsisakė dėl projekto išlaidų. Nepaisant to, ATV patikimumas ir eksploatacinės savybės daro jį nepriekaištingu pagrindu „Orion“ varomajam moduliui.
„Leiskite man labai aiškiai pasakyti – jeigu Europa nebūtų sukūrusi ATV, JAV nebūtų pakvietusi Europos jiems pagaminti varomąjį modulį, - sakė Bartas Reijnenas, „Airbus“ orbitinių sistemų ir kosmoso tyrinėjimų padalinio vadovas. – Jeigu nebūtume sukūrę ATV, būtume pradėję su kur kas žemesniu technologijų pasirengimo lygiu, kas reikštų, jog išleistume kur kas daugiau pinigų ir taip pat užtruktume ilgiau.“
Varomasis modulis bus kuriamas Brėmene, o detalės jam bus gabenamos iš visos Europos. Kaip ir ATV, šis modulis turės daugybę mažų raketinių variklių, tačiau pagrindinis variklis bus iš naujo panaudotas seno kosminio lifto variklis – toks, kuris leis „Orion“ manevruoti atvirame kosmose.
„Varomasis modulis yra pagrindinis „Orion“ kosminio zondo elementas. Tiesą sakant, mes kalbame apie tai, kad įgulos modulis ir varomasis modulis sudaro visą „Orion“ kosminį zondą“, - BBC žinioms sakė Kirkas Shiremanas, NASA Johnsono kosmoso centro Hiustone direktoriaus pavaduotojas.
Tuo tarpu NASA už šį varomąjį modulį nieko nemokės, kadangi jis bus suteiktais mainais už padengtas išlaidas, kurias ESA patirs Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS) 2018-2020 m. laikotarpiu. Tai dalis natūrinių mainų sutarties, kuri per jau 16 metų trunkančią TKS istoriją tapo standartine praktika tarp NASA ir ESA.
Svarbiausia čia – perspektyva, kad darbas TKS bus pratęstas iki pat kito dešimtmečio, kartu su ESA poreikiu atidėti savo būsimas „prenumeratos išlaidas“, dėka kurių „Airbus“ galės pagaminti dar daug kitų varomųjų modulių.
Nors bandomasis 2017 m. numatytas „Orion“ skrydis su europietiška technine įranga dar bus nepilotuojamas, po jo seksiančioje misijoje jau dalyvaus ir astronautai, kurie greičiausiai leisis į kelionę aplink Mėnulį.
„Žinoma, mes norime kažkada per ateinantį dešimtmetį „Orion“ kapsulėje pamatyti astronautą iš Europos – vyrą arba moterį“, - sakė ESA pilotuojamųjų kosminių skrydžių direktorius Thomasas Reiteris.
„Nemanau, kad yra nerealu tikėti, jog tas kelias, kurį dabar atvėrėme, suteiks mūsų astronautams galimybę dalyvauti misijose“, - pažymėjo jis.
„Orion“ kapsulę – kūgio formos erdvėlaivį, primenantį „Apollo“ kapsules, tik didesnį ir kur kas pažangesnį – gamina kompanija „Lockheed Martin“.
Pradinis kapsulės variantas kitą mėnesį atliks savo pirmąjį bandomąjį skrydį, per kurį bus patikrinta, ar tam tikri dizaino sprendimai atitinka savo specifikacijas. Pagrindinė pademonstruota technologija bus šilumos skydai, kurie apsaugos laivą nuo milžiniško karščio, kylančio grįžimo į Žemės atmosferą metu.
Gruodžio mėnesį numatyta misija nuo Žemės nutols tik per 5 800 km, ir, vėlgi, kadangi kosminis aparatas tėra ankstyviausiose savo programos stadijose, jame nebus žmonių įgulos – tik kameros ir jutikliai. Bandomojo skrydžio metu taip pat nebus panaudota Kosmoso paleidimo sistemos raketa, kuri šiuo metu kuriama būtent šiai užduočiai ir nebus parengta iki pat 2017 m. numatyto skrydžio, kuriame debiutuos europietiškas varomasis modulis.
Taigi, vietoje to, kito mėnesio kelionė prasidės su „Delta IV“ sunkiąja raketa, paprastai naudojama paleisti Amerikos nacionalinio saugumo objektus, tokius kaip šnipinėjimui skirti satelitai.
„Tai bus milžiniškas įvykis“, - sakė „Lockheed Martin“ programų vadybininkas Michaelas Hawesas.
„Aš tikrai tikiu, kad kai po 15 ar 20 metų tai prisiminsime, ir kai žmonės jau bus Marse, mes galėsime pasakyti, kad visa tai prasidėjo su šio gruodžio bandomuoju skrydžiu“, - sakė jis BBC žinioms.