Europos šalių vyriausybės jau ruošiasi Maskvos kibernetinėms atakoms per būsimų nacionalinių rinkimų kampanijas Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje.
Jungtinėse Valstijose kilus milžiniškam pasipiktinimui Rusijos veiksmais po to, kai CŽV išsiaiškino, jog rusų programišiai darė įtaką JAV prezidento rinkimuose, kad padėtų išrinktajam prezidentui Donaldui Trumpui, visa eilė panašių incidentų Europoje taip pat paskatino perspėjimus iš aukšto rango pareigūnų, ypač Vokietijoje, bei kibernetinio saugumo ekspertų, kurie teigia, kad internete plintantis politinis ir informacinis karas pasieks naujas aukštumas.
Gruodžio pradžioje išplatintame dviejų lapų apimties perspėjime Vokietijos vidaus apsaugos tarnybos Federalinio konstitucijos apsaugos biuro vadovas Hansas-Georgas Maaßenas įspėjo, jog Rusijos programišiai kelia „akivaizdžią grėsmę“, siekdami sukelti „neužtikrintumą Vokietijos visuomenėje“ bei destabilizuoti šalį.
„Politinėje arenoje mes pastebime vis daugiau ir vis agresyvesnį kibernetinį šnipinėjimą, - sakė Maaßenas. – Pastebime potencialų pavojų Vokietijos vyriausybės nariams, Bundestagui, bei demokratinių partijų darbuotojams per kibernetines operacijas.“
Kiek vėliau tuos pačius nuogąstavimus išsakė ir kiti viso politinio spektro Vokietijos parlamentarai.
Primename, kad Amerikos prezidentinių rinkimų metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išreiškė susižavėjimą Trumpu, kuris jam į tai atsakė tuo pačiu (tuo tarpu buvusi valstybės sekretorė Hillary Clinton garsėjo savo nedraugiškais santykiais su Putinu). Kremlius taip pat turi aiškių preferencijų kalbant apie rinkimus Europoje, bei potencialiai gali jiems padaryti dar daugiau įtakos nei Amerikoje.
Vokietijoje, kur rusų programišiai jau anksčiau buvo nusitaikę į kanclerės Angelos Merkel partiją, Krikščionių demokratų sąjungą, ne be pagrindo nerimaujama, jog Rusijos kibernetinės atakos gali padėti pakreipti federalinių rinkimų tėkmę tolimo krašto dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ naudai. Pastarasis judėjimas paskutiniuose regioniniuose rinkimuose iškovojo svarbių pergalių, iš dalies dėl visuomenės nepasitikėjimo Merkel politika migrantų krizės klausimu. Dar prieš paskelbdama, jog sieks ketvirtos Vokietijos kanclerės kadencijos, ji įspėjo, kad Rusijos programišių atakos yra tapusios kasdienio politinio gyvenimo dalimi bei gali turėti įtakos federaliniams rinkimams.
Šiais metais Rusijos valstybinė žiniasklaida jau paskleidė žinią – kurios melagingumą vėliau įrodė Vokietijos tyrėjai – apie 13-metę rusę emigrantę mergaitę, kurią Berlyne esą išprievartavo pabėgėliai. Ši žinia paskatino protestus gatvėse, o Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas netgi viešai pareiškė, jog šis klausimas „nebus slepiamas po kilimėliu“.
Tuo tarpu Prancūzijoje tolimojo dešiniojo krašto partijos „Nacionalinis frontas“ lyderė Marine Le Pen pripažino paėmusi 11 milijonų eurų paskolą iš vieno Rusijos banko, bei sakė besitikinti gauti dar daugiau lėšų savo prezidentinei kampanijai. Tačiau gali būti, kad rusų kibernetinės žvalgybos operatyvininkai vis dėlto nuspręs palaikyti konservatorių kandidatą François Filloną, kuris garsėja kaip stiprus Rusijos gynėjas bei Vakarų sankcijų Kremliui kritikas.
Savo naujausioje pagrindinių pasaulinių grėsmių prognozių ataskaitoje „Kaspersky Lab“, Maskvoje veikianti kibernetinio saugumo galiūnė, teigia, kad prasidėjo nauja kibernetinio sabotažo era.
„2016-aisiais pasaulis pradėjo rimčiau žiūrėti į programišių pavogtos informacijos panaudojimą agresyviems tikslams, - rašo kompanijos vyriausieji saugumo pareigūnai. – Tokios atakos 2017 m. greičiausiai dar labiau padažnės, ir yra rizikos, kad programišiai sieks savo reikmėms panaudoti žmonių pasiruošimą priimti tokius duomenis kaip faktinius, manipuliuodami ar selektyviai viešindami tam tikrą informaciją.“
Nors Rusijos kišimasis į JAV rinkimus pritraukė kur kas daugiau dėmesio, mažytė Balkanų šalis Juodkalnija, šiuo metu dalyvaujanti prisijungimo prie Europos Sąjungos procese, neseniai taip pat pateko į kibernetinių atakų laviną, parlamentinių rinkimų dieną spalio mėnesį. Taip pat pasirodė informacijos, kad Maskva tekina pinigus proeuropietiškos Juodkalnijos vyriausybės oponentams. Laimei, nepaisant šių trukdžių, už narystę ES ir NATO pasisakanti šalies vyriausybė galiausiai laimėjo visuotinius rinkimus.
Pastarosiomis savaitėmis taip pat pasigirdo žinių apie Rusijos diriguojamą melagingų naujienų kampaniją, kuria buvo siekiama sužlugdyti gruodžio mėnesį Italijoje vykusį referendumą dėl konstitucinių reformų. Rinkėjai siūlomiems pokyčiams pasakė „ne“, kas paskatino atsistatydinti šalies ministrą pirmininką Matteo Renzi.
Kibernetinio saugumo ekspertai taip pat susiejo įsilaužimą į Vokietijos vyriausybės kompiuterius 2015 m. su tais pačiais garsiaisiais rusų programišiais, žinomais kaip „APT28“, kurie galimai buvo atsakingi už atakas į rinkimines sistemas Arizonoje ir Ilinojuje praėjusią vasarą. Rusija taip pat buvo kaltinama įsilaužusi į Ukrainos elektrinių sistemą 2015 m. bei įvykdžiusi didelio masto kibernetinę ataką prieš Estiją 2007-aisiais.
„APT28“ grupuotė, turinti ryšių su Rusijos karinės žvalgybos agentūra G.R.U., yra viena iš dviejų su Rusija siejamų programišių grupuočių, kaip manoma, atsakingų už įsilaužimą į JAV Demokratų nacionalinio komiteto (DNC) kompiuterines sistemas bei vėliau visuomenei nutekintų elektroninių laiškų ir kitų dokumentų vagystę. Tie nutekinimai lėmė DNC pirmininkės Debbie Wasserman-Schultz ir jos vyriausių padėjėjų atsistatydinimą. Duodamas interviu „Bloomberg News“, Putinas pareiškė, jog jam neįdomu, kas buvo atsakingas už tuos įsilaužimus, bet pažymėjo, kad dokumentų nutekinimas buvo „paslauga visuomenei“.
„Kaspersky Lab“, išleidusi daugybę ataskaitų apie „APT28“ bei dar vieną Rusijos programišių grupuotę, pramintą „Cozy Bear“, savo naujausioje analizėje teigia, jog įsilaužėliai greičiausiai dar labiau sustiprins savo pastangas paslėpti visus pėdsakus ir išvengti suėmimų, geopolitinėje arenoje ir toliau didėjant nerimui dėl jų veiksmų.
„Tuo metu, kai kibernetinės atakos vaidina vis didesnį vaidmenį tarptautiniuose santykiuose, kaltųjų paieškos taps pagrindine tema nusprendžiant ateities politinį kursą, tokį kaip atsakomieji veiksmai“, - rašo kompanija.
