Didžiausias JAV karinės įrangos ir pajėgų sutelkimas Europoje per kelis dešimtmečius, susidedantis iš daugiau nei 3 000 Amerikos karių bei tankų ir šarvuočių, ketvirtadienį pasiekė Lenkiją, kaip dalis kadenciją baigiančio Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos administracijos bandymo nuraminti NATO sąjungininkes, būgštaujančias dėl agresyvios Rusijos pozicijos.
Daugiau nei 80 pagrindinių kovinių tankų ir šimtai šarvuočių pasiekė rytų Europą keliais ir jūra. Baltijos šalyse taip pat tarnaus JAV Šarvuotoji brigada, kuri dalyvaus ten rengiamose karinėse pratybose. Pajėgas planuojama rotuoti kas devynis mėnesius, skelbia BBC. Pilną ekipuotę sudaro maždaug 2 800 tankų ir kitokios karinės įrangos vienetų, atskleidžia šaltiniai. Tarp ginkluotės taip pat yra galingų artilerinių pabūklų-haubicų.
„Tai yra dalis mūsų plano apriboti Rusijos agresiją, užtikrinti teritorinį mūsų sąjungininkių integralumą, bei turėti tokią Europą, kuri būtų pilna, laisva, klestinti, ir taiki“, - išplatintame pranešime teigia JAV Karinių oro pajėgų generolas leitenantas Timas Ray, JAV kariuomenės štabo Europoje vado pavaduotojas.
JAV pajėgos Lenkijoje praleis mėnesį laiko, o po to keliaus į Vokietiją ir Rumuniją, kur toliau rengs pratybas. Pajėgos rotuosis tarp Lenkijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Bulgarijos, Rumunijos ir Slovakijos.
Vienas iš šių regioninių pratybų tikslų taip pat yra nustatyti, kaip greitai JAV pajėgos būtų pasirengusios reaguoti į galimą konfliktą su Rusija.
„Kareiviai nekantrauja pradėti pratybas, - išplatintame pranešime teigia kapitonas Joshua Causie, JAV ginkluotųjų pajėgų narys. – Nieko nėra geriau kaip sėdėti tanke ir šaudyti didelėmis kulkomis. Tai smagu.“
Ši naujausia NATO pajėgų mobilizacija yra dalis operacijos „Atlanto ryžtas“ („Atlantic Resolve“), prasidėjusios 2014 m. gegužę, kai Rusija išgąsdino savo kaimynes aneksuodama Krymo pusiasalį iš Ukrainos. Nuo pat to laiko, JAV kariuomenė didina savo pajėgumus Europoje, kur vykdo vis daugiau pratybų.
Pavyzdžiui, praėjusių metų spalį, Kremlius pradėjo mobilizuoti savo karinius laivus per Lamanšo sąsiaurį, paskatindamas Lenkiją padidinti savo gynybai skiriamas išlaidas. JAV Gynybos departamento Saugumo bendradarbiavimo agentūra lapkričio pabaigoje pranešė, jog Lenkija iš „Lockheed Martin“ planuoja pirkti 70 prailginto nuotolio raketų „žemė-oras“ šalies turimiems „F-16“ naikintuvams, tačiau sulaukė perspėjimo iš Rusijos. Maskva taip pat yra dislokavusi savo branduolines galvutes Kaliningrado srityje, netoli Lietuvos ir Lenkijos sienų. Pastarosios šalies gynybos ministras neseniai pranešė, jog Lenkija turi padvigubinti savo kariuomenės dydį iki 150 000 kareivių.
Geopolitinei situacijai tarp Baltijos šalių ir Rusijos vis aštrėjant, NATO lapkričio mėnesį išplatintame pranešime paskelbė: „Matome, kad Rusija vis aktyviau veikia įvairiose skirtingose srityse. (...) Matome, kad Rusija pastaraisiais metais vis aktyviau didina savo kariuomenės pajėgumus – nuo 2000 m. patrigubino realias išlaidas gynybai, treniruoja savo pajėgas, bei naudojasi karine galia prieš kaimynes. Mes taip pat matome, kad Rusija naudoja propagandą Europoje tarp NATO sąjungininkių, ir būtent todėl NATO į tai reaguoja, sustiprindama mūsų bendrą gynybą iki aukščiausio lygio nuo Šaltojo karo pabaigos.“ Tai pasakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Nepaisant to, išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo iš pažiūros prorusiška pozicija privertė politologus ir analitikus spėlioti, ar jam vadovaujant Jungtinių Valstijų kariuomenė iš regiono nebus atšaukta. Šiuo metu visoje Europoje tarnauja maždaug 70 000 amerikiečių karių.
Reaguodamas į NATO pajėgų didinimą Lenkijoje bei Baltijos šalyse, Kremlius jau pareiškė, kad tai yra „grėsmė Rusijos saugumui“ bei gali „destabilizuoti Europą“. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad JAV pajėgų atvykimas į Lenkiją kelia pavojų „Rusijos interesams“, o Aleksejus Meškovas, Rusijos užsienio reikalų viceministras, pareiškė, kad ši NATO operacija yra „faktorius, destabilizuojantis Europos saugumą“.
