Po naujausio šeštadienį surengto teroristinio išpuolio Londone, per kurį žuvo septyni žmonės, Europos lyderiai suskubo dalintis užuojautos ir solidarumo žinutėmis socialiniuose tinkluose. Tai yra jau trylikta tokio masto teroro ataka Europoje nuo 2015 m.
Pranešama, kad policija šeštadienį vakare gavo pirmuosius pranešimus, jog baltos spalvos furgonas įvažiavo į pėsčiuosius ant Londono tilto. Po to jis nuvažiavo į netoliese veikiantį Borough turgų, kur trys vyrai išlipo iš transporto priemonės ir šaukdami „už Alachą“ ėmė peiliais pulti žmones. Visus tris įtariamuosius nukovė policininkai, praėjus aštuonioms minutėms po pirmojo iškvietimo.
Išpuolio aukos
45-erių Xavieras Thomas ėjo tiltu kartu su savo gyvenimo drauge Christine Delcros, kai jis atsidūrė teroristų kelyje. Prancūzas smūgio bangos buvo nublokštas į upę, iš kurios vėliau po intensyvių paieškų buvo ištrauktas jo kūnas.
27-erių prancūzas padavėjas Alexandre‘as Pigeardas, dirbęs vienoje kavinukėje prie Temzės upės, tapo kita išpuolio auka. Pranešama, kad jam prieš draugų akis buvo perpjauta gerklė.
28-erių australė Kirsty Boden taip pat neteko savo gyvybės per mirtiną ataką. Šeimos narių teigimu, ji buvo „pats draugiškiausias, geriausias ir dosniausias žmogus“. Ji dirbo medicinos seserimi ir žuvo bandydama padėti kitiems žmonėms ant tilto.
30 m. kanadietė iš Britų Kolumbijos Chrissy Archibald buvo viena pirmųjų įvardintų atakos aukų. Ji kartu su sužadėtiniu savaitgaliui lankėsi Londone ir mirė būsimo vyro rankose po to, kai ją partrenkė teroristų vairuojamas sunkvežimis.
32-ejų Jamesas McMullanas iš Rytų Londono paskutinį kartą prieš ataką buvo matytas bare Borough gatvėje. Vėliau jo sesuo Melissa patvirtino, kad jo banko kortelė buvo rasta ant vieno iš kūnų po brutalios šeštadienio atakos. „Žodžiais neįmanoma išreikšti, koks jis buvo“, - tramdydama ašaras sakė ji.
Europos lyderių reakcijos
Europos Parlamento prezidentas Antonio Tajani sakė: „Mes solidariai gedime kartu su siaubingos Londono tilto atakos aukų šeimomis. Šie aktai privalo būti sustabdyti.“
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy išreiškė „solidarumą ir paramą“, o Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad „Londono dvasia“ yra „stipresnė už baimę“.
Tuo tarpu Vokietijos kanclerė Angela Merkel išplatintame pranešime paskelbė su „liūdesiu ir baime“ sutinkanti naujieną apie naujausią teroro ataką Londone. Ji pridūrė: „Šiandien mes esame suvienyti nepaisant visų sienų, ne tik baimės ir liūdesio, bet ir didžiulio ryžto. Kovoje prieš bet kokias terorizmo formas, mes stovime tvirti ir ryžtingi kartu su Britanija.“
Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude‘as Junckeris sakė: „Su pasibaisėjimu sekame paskutiniuosius Londone įvykius. Mūsų mintys ir maldos yra su aukomis ir jų šeimomis. Likite saugūs.“
Penkiolika atakų per dešimtmetį
Per pastarąjį dešimtmetį Europoje buvo surengta 15 didelio masto teroro atakų, iš jų 13 – nuo 2015 m. Vos per tris pastaruosius mėnesius Didžioji Britanija patyrė tris mirtinas teroro atakas, kurios pražudė mažiausiai 34 žmones (įskaitant užpuolikus) ir sužeidė dar daugiau kaip 200 kitų.
Visame Europos žemyne nuo šių metų pradžios per teroristų surengtas atakas žuvo dar apie 60 žmonių, įskaitant 14, netekusių gyvybių per savadarbės bombos sprogimą Sankt Peterburgo metro stotyje, bei 39, žuvusius Stambulo naktiniame klube Naujųjų Metų naktį.
Tačiau įdomu tai, kad nors gali pasirodyti, jog dabar europiečiai gyvena itin pavojingais laikais, Merilando universiteto atliktas tyrimas atskleidė, jog Europa kur kas pavojingesne vieta buvo prieš kelis dešimtmečius, 1970-1990 m., o aukų skaičius nuo tiesioginių terorizmo atakų šiandien yra kur kas mažesnis nei per tą laikotarpį. Be to, kaip atkreipia dėmesį kai kurie ekspertai, raginantys nepasiduoti terorizmo baimei, mirčių skaičius eismo avarijose vis dar yra maždaug 100 kartų didesnis nei per teroristinius incidentus.
Pasak Merilando universiteto surinktų duomenų iš Globalinės terorizmo duomenų bazės, vakarų europiečių mirtys nuo teroro atakų tiek 2015, tiek 2016 m. viršijo po daugiau kaip 100 aukų. Daugiausiai gyvybių nusinešė Paryžiaus ataka „Bataclan“ arenoje, Nicoje ir Berlyne surengtos sunkvežimių atakos, ir Briuselio oro uosto sprogdinimas. Tiesa, kad ir kokie tragiški buvo šie išpuoliai, nė vienas iš jų aukų skaičiumi neviršijo koordinuotų atakų Madrido traukiniuose 2004 m., kai žuvo 191 žmogus ir dar per 2 000 buvo sužeista.
Be to, tarp 2006 ir 2016 m. žemyne užfiksuota kaip niekada mažai su terorizmu susijusių mirčių, išskyrus vieną išimtį – 2011 m. ataką, kurią Norvegijoje įvykdė tolimo dešiniojo sparno fanatikas Andersas Breivikas, pražudęs 77 žmones.
Daugiau atakų – prieš kelis dešimtmečius
Iš tiesų, norėdami pažvelgti į skaudžiausius Vakarų Europos metus, turėtume grįžti atgal į 8-10 dešimtmečius. 1972 m. buvo itin skaudūs Šiaurės Airijai, kai sukarintos grupuotės varžėsi dėl šalies suvereniteto. Tais metais 400 žmonių tapo terorizmo aukomis Europoje. 1974-ieji išgarsėjo koordinuotais Birmingemo barų sprogdinimais, kartu nusinešusiais 21 gyvybę. Iš viso per neramumų Šiaurės Airijoje laikotarpį žuvo apie 1 800 civilių ir dar 1 100 karių.
1980-ieji tapo teroristinių žiaurumų metais Ispanijoje, kur grupuotė ETA pasitelkė smurtą kovodama už nepriklausomybę baskų regionui. Tais metais žuvo daugiau kaip 400 žmonių.
Tačiau daugiausiai aukų nusinešusiais metais tapo 1988-ieji, kai visoje Europoje per teroro išpuolius žuvo apie 450 žmonių. 270 jų savo gyvybių neteko per „PanAm“ lėktuvo 103 susprogdinimą virš Škotijos miesto Lokerbio. Atsakomybę už tą išpuolį tik 2003 m. oficialiai prisiėmė Libijos vyriausybė, tuo metu kontroliuojama diktatoriaus Muammaro Gaddafi.
„Per 30 metų trukusį neramumų laikotarpį rizika civiliui mirti Šiaurės Airijoje buvo pakilusi iki maždaug 1:25 000, - tyrimą cituoja „The Economist“. – Net 2001 m., po didžiausios istorijoje teroro atakos Amerikoje, tikimybė amerikiečiui žūti per teroristinį išpuolį Jungtinėse Valstijose buvo mažesnė nei 1:100 000, o iki 2013 m. ta tikimybė nukrito iki 1:56 mln.“
Tokiu būdu, tyrimo autoriai daro išvadą, kad nors mirčių nuo terorizmo skaičius Vakaruose pastaraisiais metais buvo aukštesnis nei vidutinis, jis toli gražu nesiekia istorinių aukštumų, užfiksuotų ankstesniais dešimtmečiais.
