Šių metų Lietuvių Fondo pokylis – ypatingas. Jis skiriamas jaunimui, studentijai. Ne vienas studentas yra gavęs LF stipendiją. Ši stipendija yra tarsi dovana, tai – negrąžinama parama studijuojantiems, tačiau ją teikiant atsižvelgiama į stipendininko veiklą lietuvybės srityje. Smagu, kad išeivijoje gyvenantys jauni žmonės įsitraukia į lietuvišką veiklą, kad jie didžiuojasi būdami lietuviais. Šį kartą norime skaitytojus supažindinti su vienu iš LF stipendininkų, jaunu kontrabosininku iš Kanados Tadu Korris.
Kontrabosininkas Tadas Korris didžiuojuosi esąs ir kanadietis, ir lietuvis. Jo seneliai Jurgis ir Emilija Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo priversti palikti Lietuvą ir pasitraukti į Vakarus. Jie apsigyveno Vokietijoje, o po karo įsikūrė Edmonton (Albertos provincijoje, Kanadoje). Atvykę į Kanadą kartu su kitais kūrė Lietuvių Bendruomenę, statė Lietuvių namus ir koplyčią. Močiutė dirbo lietuviškoje mokykloje, o senelis talkino statyboms. Tad nieko keista, kad ir Tado mama, jos broliai ir seserys, o vėliau ir pats Tadas dalyvavo lietuviškoje veikloje. Nuo pat mažens Tadas buvo aktyvus lietuviškų renginių dalyvis, o kai paaugo, ir pats ėmė juos organizuoti. Jis ir šiandien dėkingas savo šeimai, kad ir namuose buvo kalbama lietuviškai.
Mažasis Tadas, kiek save mena, visada domėjosi muzika. Pavyzdžiu jam buvo senelis Jurgis, mėgęs operą, klasikinę bei liaudies muziką. Tačiau didžiausią įtaką jo muzikiniam išsilavinimui padarė mama Nijolė Karosaitė-Korris. Ji dirbo su Glyndebourne Festival Opera, Toronto Symphony bei Edmonton Opera kompanijomis. Tadas dažnai girdėdavau ją dainuojant ar skambinant pianinu, namuose visada skambėdavo klasikinės muzikos įrašai. Jo vaikystė prabėgo operų spektaklių repeticijose, nuo mažens jis žavėjosi muzikantais ir dainininkais, kuriuos matė, buvo aistringas klasikinės ir orkestrinės muzikos klausytojas.
Nuo 5 metų mokėsi groti fortepijonu. Be pianino Tadas bandė groti smuiku, tačiau jam nelabai sekėsi. Kartą mokykloje jis pamatė kampe stovintį kontrabosą, kuriuo niekas negrojo. Parsinešė jį namo ir, vos išgirdęs pirmuosius garsus, įsimylėjo šį instrumentą. Pradėjo lankyti privačias pamokas, ir greitai grojimas kontrabosu tapo jo aistra.
Paklausiau Tado, ar jam ne apmaudu „griežti antru smuiku“, mat kontrabosininkai stovi už viso orkestro muzikantų nugarų. Į mano klausimą jis atsakė: „Visai ne! Aš mėgstu kontraboso vietą orkestre. Šis didžiausias ir žemiausio registro styginis muzikos instrumentas orkestre yra vienas svarbiausių. 5-8 kontrabosininkų grupė orkestrui gali suteikti galingą garsą! Manau, kad daugumą kontrabosininkų šis instrumentas traukia savo žemais tonais. Aksominis kontraboso garsas yra pagrindas visuose pasaulio orkestruose, jis yra orkestro širdis, kuri nepaliaujamai pulsuoja. O dėl vietos orkestre – ne visi mėgsta stovėti pirmose orkestro linijose, ir aš – ne išimtis.“
Reikia pasakyti, kad grojimas šiuo instrumentu reikalauja daug įgūdžių ir pasiruošimo. Nors jis didelis, tačiau kartais juo reikia groti taip pat vikriai, kaip ir smuiku. Be to, priklausomai nuo atliekamo kūrinio, būtina ,,susistyguoti“ su kitais muzikos instrumentais: mušamaisiais, ragais, trombonais, fagotais bei, žinoma, violončelėmis, ir t. t.
Tadui patinka klasikinė muzika. Jis mano, kad klasika yra muzikos pagrindas, tačiau ir šiomis dienomis parašoma daug puikios šiuolaikinės muzikos. Taip pat jam įdomu kartu su orkestru kartkartėmis „pažaisti“ džiazą. Tačiau vis tik labiausiai jis mėgsta XX amžiaus muziką. Tai laikotarpis, pasižymėjęs nepaprastai sparčiu mokslo ir meno vystymusi, didelėmis permainomis visuomenės gyvenime. Menininkai siekė neatsilikti nuo mokslo ir technikos pažangos. Jie ieškojo naujų išraiškos būdų, kurių pagalba galėtų perteikti subtiliausius įspūdžius ar atskleisti slapčiausias žmogaus sielos kerteles. Jo mėgiamiausi to laikotarpio kompozitoriai yra Richard Wagner, Sergei Prokofiev, Johannes Brahms, Sergei Rachmaninov ir Gustav Mahler.
Paklausus apie repertuarą, Tadas atsako, kad jis dažniausiai yra orkestro atlikėjas ir jo repertuaras priklauso nuo to, su kokiu orkestru jis groja. Nedaugelis žino, kad kontrabosu galima atlikti ir solinius kūrinius. Tiesa, tų kūrinių nėra daug, bet vis tik jų yra, ir jis juos atlieka. „Galbūt kontraboso grojimas nėra toks kaip smuiko, tačiau aš mėgstu jo išduodamus šiltus, sodrius garsus“, – sako Tadas.
Būdamas studentu T. Korris grojo Edmonton jaunimo orkestre (savo gimtajame mieste Edmonton (Albertos provincija)). Kartu su Edmonton Lietuvių Bendruomene, kuriai vadovavo jo mama, pateikė prašymą Province of Alberta’s Community Initiatives Program projektui — Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ įrašymui ir kompaktinės plokštelės išleidimui. Šio projekto įgyvendinimui Tadas subūrė 66 jaunų muzikantų orkestrą „Vytis“, ir 2007 metais orkestras gyvai pagrojo koncertą Edmonton miesto rotušėje bei, įrašę kompaktinę plokštelę, susilaukė miesto mero Stephen Mandel pagyrimo. Už šį projektą Tadas Korris buvo apdovanotas Kanados žymeniu „Top 20 under 20“. Šiuo savo pasiekimu jis didžiuojasi ir šiandien.
Magistro studijas Tadas baigė Manhattan muzikos mokykloje. Jis sakosi esąs laimingas, kad jam nusišypsojo laimė ne tik mokytis pas pasaulinio lygio mokytojus, bet ir įgyti naujos gyvenimo patirties.
2012 metais kartu su bendraminčiais Pierre Lidar ir Jacek Mioduszewski Tadas įkūrė kamerinį orkestrą „Metamorfozės“ (Metamorphosis Chamber Orchestra), kuris klausytojams pristato mažiau žinomų kompozitorių ar rečiau kitų atlikėjų atliekamus kūrinius. Padedant Dr. Seuss ir Polar Express buvo įrašyti Robert Kapilow kūriniai. Kompaktinę plokštelę su šio autoriaus kūriniais galima nusipirkti internetinėje parduotuvėje amazon.com.
Apie savo didelį užimtumą ir apie tai, kaip praleidžia dieną, Tadas pasakoja: „Didelis užimtumas iš vienos pusės yra palaima, bet kartu yra ir varginantis. Įdomu, kai kiekvieną dieną atrandi naujų, įdomių dalykų, smagu, kai gali groti savo mėgstamų kompozitorių kūrinius, dalyvauti įvairiausiuose projektuose, susipažinti su dar nežinomais kompozitorių kūriniais, malonu, kad gali perteikti savo žinias ir muzikinę patirtį mokiniams bei studentams. Tam, kad viską padarytum, reikia labai save disciplinuoti, reikliai sustatyti savo dienotvarkę ir griežtai jos laikytis. Tada viską suspėsi.“
T. Korris sakosi esąs aistringas lietuviškos muzikos propaguotojas: „Ne kartą dariau įvairiausius projektus, skirtus lietuviškai muzikai, kūriau įvairiausias šios muzikos atlikėjų grupes.“
Neseniai jaunuolis sukūrė šeimą. Jo žmona Sara, kaip ir jis pats, groja Charlotte simfoniniame orkestre. Linkime Tadui ir toliau aktyviai dalyvauti muzikinėje veikloje ir savo darbais prisidėti prie lietuviškos muzikos platinimo šioje Atlanto pusėje.
Nuotraukose: Tadas Korris (iš asmeninio T. Korris albumo); „Metamorphosis Chamber Orchestra“ įrašyta kompaktinė plokštelė, kurią galima įsigyti www.amazon.com; „Rudens spalvų garsų“ plakatas.
Laima Apanavičienė
