Rasinė, etninė ir lyčių sudėtis Čikagos policijos departamente turėtų atitikti miestą, kuriam policija tarnauja, pirmadienį sakė policijos vadas Eddie Johnsonas. Kaip sekėsi tai pasiekti iki šiol? Nekaip.
Kaip išsiaiškino „Sun-Times“ tiriamosios žurnalistikos reporteriai, lengviausiai ir didžiausiais mastais karjeros laiptais Čikagos policijos departamente kopia būtent baltaodžiai vyrai, nepaisant to, kad miesto vadovybė ilgus metus žadėjo (ir tebežada) didesnę įvairovę pareigūnų tarpe. Naujai paskirtasis policijos vadas Johnsonas tikina, kad jis sustiprins pastangas sukurti policijos pajėgas, atspindinčias miesto demografiją, tačiau mes jau tai esame girdėję – ir ne kartą.
Nuo 2006-ųjų metų baltaodžiams vyrams teko daugiau nei 61 procentas visų 913 pakėlimų pareigose, siekiant užpildyti detektyvų, seržantų ar leitenantų pozicijas, kurie yra skiriami pagal laikomų testų rezultatus, išsiaiškino Timas Novakas ir Samas Charlesas iš „Sun-Times“. Baltaodžiams vyrams taip pat teko 40 procentų visų 396 taip vadinamų „už nuopelnus“ paaukštinimų pareigose – daugiau nei bet kokios kitos rasės ar lyties grupei.
Iš viso nuo 2006-ųjų metų 55 procentus laisvų vietų aukščiausiuose departamento postuose užėmė baltaodžiai vyrai, nors juodaodžiai ir lotynoamerikiečiai sudaro du trečdalius miesto gyventojų. Toks neatitikimas tarp policijos departamento ir miesto demografijos tęsiasi jau daugiau nei 40 metų.
Naujasis policijos vadas tikina sutinkąs, kad įvairovės trūkumas smarkiai kenkia departamento efektyvumui.
„Aš nuolat iš mažumų bendruomenių girdžiu, kad jiems būtų lengviau ir komfortabiliau informaciją suteikti žmonėms, kurie yra panašesni į juos, – sakė Johnsonas, pirmadienį dalyvaudamas Miesto klube vykusioje ekspertų diskusijoje. – Jie nori policijos departamente matyti daugiau įvairovės.“
Kaip buvo išsiaiškinta minėto žurnalistinio tyrimo metu, 6 iš 10 paaukštinimų pareigose į detektyvo, seržanto, leitenanto ir kapitono postus tenka baltaodžiams vyrams. Juodaodžiai sudaro 23 procentus visų Čikagos policijos pareigūnų, tačiau jiems tenka tik 18 procentų visų paaukštinimų pareigose. Lotynoamerikiečiai irgi sudaro 23 procentus visų pareigūnų, tačiau jiems tenka tik apie 16 procentų paaukštinimų. Kiek daugiau nei 22 procentai pareigūnų yra moterys, o joms tenka 17 procentų paaukštinimų.
Iš viso nuo 2006-ųjų metų 55 procentus laisvų vietų aukščiausiuose departamento postuose užėmė baltaodžiai vyrai, nors juodaodžiai ir lotynoamerikiečiai sudaro du trečdalius miesto gyventojų. Toks neatitikimas tarp policijos departamento ir miesto demografijos tęsiasi jau daugiau nei 40 metų.
Northwestern universiteto profesorius Wesley Skoganas, kurio specializacija yra policijos reikalai, sakė, kad šie nuviliantys skaičiai aiškiai rodo, jog Čikagos policijos departamentas neturi pakankamai karjeros planavimo įrankių, kurie galėtų padėti identifikuoti būsimuosius lyderius ir juos tinkamai paruošti.
„Jie nerengia žmonių būsimai karjerai, nepadeda siekti daugiau, o tiesiog palieka tuos dalykus savieigai“, – komentavo Skoganas.
Tad kokių priemonių Johnsonas imasi, kad situacija pasikeistų?
„Kalbant apie mažumų kopimą karjeros laiptais, mes jau imamės identifikuoti žmones, kurie turi potencialo ir kuriems galėtume padėti žengti aukštyn“, – sakė jis.
Pasak policijos vado, istoriškai tik labai nedidelis skaičius mažumų grupėms priklausančių žmonių teikdavo prašymus tapti policijos pareigūnais. Pasak jo, tai turėtų keistis. Pavyzdžiu jis paėmė „nelabai seniai“ skelbtą atranką į policijos akademiją, kai, pasak jo, departamentas šią žinią skelbė tik tradicinėmis informavimo priemonėmis: per televiziją, spausdintinę žiniasklaidą ir miesto tarybos narių administracijas.
„Šį kartą, kai rengėme atranką, be tradicinių informavimo būdų mes naudojome Snapchat, Instagram, Twitter, tuos dalykus, kuriuos naudoja jauni žmonės, – pasakojo Johnsonas. – Ir ką jūs manote? 71 procentas pateikusiųjų paraiškas priklausė mažumoms.“
Meras Rahmas Emanuelis paskyrė Eddie Johnsoną policijos vadu kovo mėnesį ir pagrindine užduotimi jam iškėlė siekį atkurti žmonių pasitikėjimą policijos departamentu, purtomu rasinės įtampos nulemtų skandalų.
Kad ir ką Čikaga darė pastaruosius keturis dešimtmečius, kad suformuotų policijos pajėgas, atspindinčias miesto poreikius ir miesto demografiją, to nepakako.
Pirmadienį, Johnsonas sakė manąs, kad „mes jau judame tinkama kryptimi“. Laikas parodys, kaip ten yra iš tikrųjų, tačiau mes nuoširdžiai palaikome jo pastangas reformuoti mūsų labai problematišką policijos departamentą.
