14 Europos Sąjungos valstybių pasiūlė sukurti greitojo reagavimo pajėgas, kurios galėtų būti dislokuojamos prasidėjus konfliktui. Baltijos šalys prie šio siūlymo neprisidėjo, o ketvirtadienį vykusioje ES ministrų taryboje, Lietuva siūlė kurti mokymo misiją Ukrainoje.
Pagal naująjį 14 valstybių siūlymą, ES sukurtų 5 tūkst. karių brigadą su kariniais laivais ir orlaiviais, kuri padėtų demokratinėms Vyriausybėms, iškilus pavojui. Tačiau Baltijos šalys, tradiciškai akcentuojančios NATO kolektyvinės gynybos svarbą ir transatlantinį saugumo bendradarbiavimą su JAV, prie idėjos siūlymo neprisidėjo, agentūrai „Reuters“ sakė vienas aukšto rango ES diplomatas.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) perduotame komentare, ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad šiuo metu yra rengiamas vadinamasis Strateginis kompasas ir „visos valstybės narės teikia savo siūlymus“, kurių yra daug.
„ES jau turi kovines grupes, kurios nebuvo panaudotos nuo įsteigimo 2007 metais. Diskutuojame, kaip geriau jas išnaudoti“, – nurodė A. Anušauskas, pridėdamas, kad Lietuva pasiūlė svarstyti ES mokymo misiją Ukrainoje.
„Strateginė autonomija“
Ketvirtadienį vykusiame ES gynybos ministrų susitikime, naujų pajėgų kūrimo idėją palaikė 14 valstybių: Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Graikija, Italija, Ispanija Kipras, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija.
Pirmąkart bendrą karinių pajėgų dalinį ES svarstė sukurti dar 1999-aisiais, o 2007 m. buvo sukurta kovinių grupių sistema, apimanti 1,5 tūkst. personalo. Pagal naująjį siūlymą ji ir taptų taip vadinamo „Pirminio įsikišimo pajėgų“ pamatu.
„Borrellis visada sakė, kad ES turi išmokti jėgos kalbą“, – „Reuters“ sakė diplomatas.
ES jau kurį laiką svarsto dėl didinti savo „strateginę autonomiją“, šiemet Bendriją pirmą kartą turi bendrą biudžetą ginklų kūrimui ir yra užsibrėžusi iki 2022-ųjų paskelbti naują karinę doktriną. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda pernai sakė, kad Baltijos šalys neįsivaizduoja savo saugumo be JAV, todėl Vilnius, Ryga ir Talinas akcentuoja, kad visos saugumo iniciatyvos ES turi nepersidengti su NATO veikla.
Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra dislokuoti NATO priešakinių pajėgų (eFP) batalionai, užtikrinantys Aljanso saugumo įsipareigojimus. Rytų Europos valstybės akcentuoja JAV vaidmenį Europos saugumo struktūroje, tačiau buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragino NATO sąjungininkus didinti savo finansavimą gynybai.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, pernai įsipareigojimą gynybai skirti bent 2 proc. BVP pasiekė 12 NATO narių.
ES įgyvendina Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) politikos projektus, ketvirtadienį ministrai pritarė, kad karininio mobilumo didinimo projekte dalyvautų JAV, Kanada ir Norvegija. Šio projekto tikslas – užtikrinti greitesnį sąjungininkų pajėgų permetimą Europoje konflikto atveju.
