Naujienų agentūros AFP šaltiniai patvirtino, kad Europos Sąjunga pratęs sankcijas Minsko susitarimų neišpildančiai Rusijai. Sankcijos yra nukreiptos prieš Rusijos ekonomikos naftos, finansų ir gynybos sektorius. Jos buvo įvestos po to, kai 2014 metų liepą Rytų Ukrainoje buvo numuštas „Malaysia Airlines“ lėktuvas, skridęs reisu MH17. Dėl 298 gyvybes nusinešusio lėktuvo numušimo yra kaltinami promaskvietiški separatistai.
Praėjusią savaitę ES dar metams, iki 2017-ųjų birželio, pratęsė atskiras sankcijas, įvestas po to, kai Rusija 2014 metų kovą atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą.
ES taip pat yra įvedusi atskirus vizų draudimus ir turto įšaldymo priemones konkretiems Rusijos ir Ukrainos veikėjams, už jų paramą separatistų veiklai. Šios priemonės galioja iki rugsėjo mėnesio. Praėjusią savaitę lankydamasis Sankt Peterburge Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris tikino, kad sankcijos Rusijai bus atšauktos tik laikantis Minske pasiektų susitarimų.
„Kitas žingsnis yra aiškus: visiškas susitarimo įgyvendinimas, nei daugiau, nei mažiau. Tai vienintelis būdas pradėti mūsų pokalbį ir vienintelis būdas panaikinti ekonomines sankcijas, kurios buvo įvestos“, – sakė Junckeris per Rusijos pagrindinį ekonominį forumą Sankt Peterburge.
O Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį pareiškė, kad nėra alternatyvos Europos Sąjungos sankcijoms, kuriomis siekiama paspausti Rusiją laikytis ugnies nutraukimo susitarimo.
„Sankcijos yra vienintelis likęs instrumentas ... Tam nėra alternatyvos“, – sakė jis Prancūzijos televizijai prieš susitikimą su prezidentu Francois Hollande'u.
Nors sankcijas galiausiai susitarta pratęsti, pirmadienį ES šalių užsienio reikalų ministrai apie jas diskutavo itin karštai.
Pastarosiomis savaitėmis apie dialogą su Rusija aktyviai kalbėjusį Vokietijos užsienio reikalų ministrą Franką Walterį Steinmeierį parėmė Prancūzijos diplomatijos vadovas Jeanas-Marcas Ayrault, paraginęs ES „plačiau diskutuoti“ apie sankcijų Rusijai politiką.
„Mums reikalinga diskusija, kuri turi eiti greta sankcijų atnaujinimo, – ką darysime, jei pamatysime pažangą įgyvendinant Minsko susitarimus“, – pareiškė Ayrault.
Apie galimą sankcijų peržiūrėjimą ir poreikį kalbėtis su Rusija pastaruoju metu prabilo ne tik Steinmeieris, bet ir į Sankt Peterburgo ekonomikos forumą praėjusią savaitę nuvykęs Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.
Vis dėlto pirmadienį per ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą tokioms mintims pasipriešino Jungtinė Karalystė ir britus remiančios Baltijos šalys bei Lenkija. Šių šalių grupė nuosekliai tvirtina, jog Minsko susitarimų įgyvendinimui svarbiausia, kad Rusija ir Maskvos remiami separatistai perleistų Kijevui rytinės Ukrainos sienos kontrolę.
Britų užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas pabrėžė, kad Bendrija neturėtų lyginti Ukrainos patiriamų sunkumų įgyvendinant Minsko susitarimus su Rusijos vengimu vykdyti įsipareigojimus, nes konfliktas įsiplieskė būtent dėl Rusijos agresijos.
„Manau, kad Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pozicija dėl sankcijų išlieka aiški ir ryžtinga, – kalbėjo Hammondas. – Rusai žaidžia žaidimą. Jei atvirai, žaidimą „skaldyk ir valdyk“. Jie stengiasi taikytis į tuos, kurie nori kalbėti apie sankcijų sušvelninimą: juos spaudžia, jiems gerinasi“.
