Europos Komisijos sprendimas imtis teisinių veiksmų prieš tris rytines ES šalis-nares buvo paskelbtas po to, kai jos atsisakė priimti nors kiek migrantų pagal ES numatytą 160 000 migrantų pasidalijimo planą.
Išplatintame pranešime Europos Komisija teigia iškėlusi šalims bylas po „pakartotinių prašymų“ priimti joms paskirtas migrantų kvotas, kurie visi buvo ignoruojami. „Tokiame fone Komisija nusprendė pradėti kaltinamąsias procedūras prieš tas tris šalis-nares“, - skelbiama pranešime.
Visoms trims šalims, kurios šį ES sprendimą iškart sukritikavo, gresia baudos ir kitos sankcijos, tačiau teisinis procesas greičiausiai truks daugybę mėnesių ar netgi metų.
Šis žingsnis taip pat gali sustiprinti Bendrijoje jaučiamus nesutarimus dėl migrantų kvotų pasidalijimo, kuriuos įžiebė 2015 m. migracijos krizė, kuomet į Europą per Graikiją ir Italiją suplūdo mažiausiai milijonas migrantų iš daugiausiai konfliktų ir priespaudos draskomų šalių.
Nuo to laiko, kai buvo priimtas migrantų pasidalijimo planas, ES savo viduje perkėlė vos mažiau nei 21 000 migrantų.
Nesutarimai dar labiau sustiprėjo po 2015 m. rugsėjo, kai vakarų Europos šalys, vadovaujamos Vokietijos ir Prancūzijos, prastūmė 120 000 pabėgėlių perkėlimo planą, pasitelkdamos daugumos galią Briuselyje. Šis žingsnis sulaužė ilgametę nerašytą taisyklę, pagal kurią tokie jautrūs klausimai turi būti sprendžiami tik priėmus bendrą konsensusą.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kuris teigia, kad didžiuojasi kurdamas „neliberalią demokratiją“, vadovauja rytiniam pasipriešinimo Briuseliui judėjimui, ir atvirai puola ES vadovybę, kurią kaltina bandymais primesti savo valią kitoms šalims. Kad įrodytų savo tiesą, Orbanas ir jo dešiniojo sparno valdančioji partija „Fidesz“ praėjusį spalį Vengrijoje surengė referendumą, per kurį apie 95 proc. balsavusiųjų pasisakė prieš migrantų kvotas.
„Mes nepasiduosime Briuselio šantažui, – Vengrijos parlamentui sakė Orbanas dar prieš Europos Komisijai paskelbiant savo sprendimą šį pirmadienį. – Mes atmetame privalomas migrantų pasidalijimo kvotas.“
Kad dar aiškiau pademonstruotų nepaklusnumą Briuseliui, Vengrijos parlamentas kiek anksčiau priėmė griežtų naujų įstatymų paketą, kuris, pasak kritikų, atvers kelią vyriausybei imtis sankcijų prieš liberalias švietimo institucijas ir kritiškai vyriausybės atžvilgiu nusiteikusias pilietinių teisių grupes.
Witoldas Waszczykowskis, Lenkijos užsienio reikalų ministras, sakė, kad dauguma į Europą atvykusių žmonių yra imigrantai, o ne pabėgėliai, ir, bet kokiu atveju, jie nenori gyventi Lenkijoje.
„Mes turėtume juos perkelti naudodami jėgą, – sakė jis. – O Lenkijoje turėtume juos apgyvendinti pabėgėlių stovyklose.“
Milanas Chovanecas, čekų vidaus reikalų ministras, apkaltino ES „nesiorientuojant realybėje“, jeigu ši mano, kad pabėgėliai, priverstinai perkelti į jo šalį, verčiau pasiliks joje, o ne bandys pasiekti turtingesnes šalis vakaruose.
Ankstesnis ES bandymas sankcionuoti šalį-narę baigėsi suirute 2000-aisiais, kai Austrijai buvo skirtos diplomatinės sankcijos po to, kai ji įsileido tolimo krašto „Laisvės partiją“ (FPO) į vyriausybę. Šios priemonės greitai buvo panaikintos, kai jos sukėlė stiprius antieuropietiškus sentimentus.
Analitikų teigimu, naujausias Europos Komisijos sprendimas vargu ar pakeis visuomenės nusistatymą Vengrijoje, Lenkijoje ar Čekijos Respublikoje, kur antiimigracinė politika yra ypač populiari tarp rinkėjų.
„Politiškai kalbant, tai yra tų šalių vanduo ir duona, – sako Andrius Tursa, rizikos konsultacijų firmos „Teneo Intelligence“ patarėjas rytų ir centrinės Europos klausimams. – Jeigu ES dar labiau sustiprins tokio tipo procedūras, visuomenės pyktis gali būti labai stiprus.“
„Šiame konflikte dėl perkėlimo politikos nugalėtojų nėra“, - antrina Agata Gostynska-Jakubowska, rytų Europos ekspertė iš Europos reformos centro, Londone veikiančios nevyriausybinės organizacijos. Ji prognozuoja, kad Europos Komisijos byla galiausiai gali pasiekti Europos teisingumo teismą.
