Daugiau 
 

ES ėmėsi naujų sankcijų prieš Rusiją

09/12/2014 Aidas
europe-14

Europos Sąjungos (ES) šalys-narės oficialiai priėmė naujas sankcijas prieš Rusiją dėl tebesitęsiančios Ukrainos krizės. Naujausiomis priemonėmis bus apribota didžiųjų Rusijos valstybinių naftos kompanijų veikla Europos finansinėse rinkose.

Antradienį paskelbta, kad šios sankcijos įsigalios per „ateinančias kelias dienas“, o ne iš karto, kaip tikėtasi.
ES Tarybos prezidentas Hermanas van Rompuy sakė, kad šiomis priemonėmis tikimasi „paskatinti Rusijos veiksmų destabilizuojant rytų Ukrainą krypties pasikeitimą“.

Savo ruožtu, Rusija ir toliau neigia Ukrainos bei Vakarų kaltinimus prorusiškai nusiteikusių separatistų rėmimu.
Tačiau 28 narių blokas vis dar nesiryžta paskelbti, kada tiksliai įsigalios šios sankcijos, duodamas sau laiko įvertinti penktadienį pasiektą paliaubų susitarimą.

„Priklausomai nuo situacijos ant žemės, ES yra pasiruošusi peržiūrėti priimtas sankcijas arba visiškai, arba dalinai“, - sakė H. van Rompuy.

Pirmadienį paliaubų dar buvo laikomasi, tačiau derybas vedusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (OSCE) situaciją apibūdino kaip „netvirtą“.

Prieš priimant paliaubų sutartį, prorusiški separatistai užėmė didelę teritoriją rytų Ukrainoje, esančią vos už kelių kilometrų nuo strategiškai svarbaus pietrytinio Mariupolio uosto.

ES sankcijos nepalies dujų sektoriaus, tačiau nusitaikys į Rusijos naftos kompanijas „Rosneft“ ir „Transneft“ bei šalies dujų monopolio „Gazprom“ naftos skyrių - bus apribota jų prieiga prie finansinių rinkų. Tai ypač skaudžiai atsilieptų „Rosneft“, kuri praėjusį mėnesį Rusijos vyriausybės jau paprašė suteikti $42 mlrd. paskolą.

„Triuškinantis pralaimėjimas“

Pirmadienį Ukrainos prezidentas Petro Porošenka taip pat paskelbė, kad prorusiški sukilėliai Ukrainoje paleido 1 200 belaisvių. Tai padaryta po penktadienį priimto paliaubų susitarimo, sakė jis, į kurį buvo įtrauktas apsikeitimo belaisviais punktas.

Prezidentas tai pranešė lankydamasis Mariupolyje, kuriam pastarosiomis dienomis kilo didelė grėsmė iš prorusiškai nusiteikusių sukilėlių. P. Porošenkos teigimu, miesto gynyba bus sustiprinta, ir jeigu sukilėliai bandys užimti miestą, jie sulauks „triuškinančio pralaimėjimo“.

Mariupolis yra paskutinis miestas Donecko regione, kurį vis dar kontroliuoja Ukrainos vyriausybė, ir taip pat strategiškai svarbus uostas pakeliui į Krymą – pusiasalį, kurį kovo mėnesį aneksavo Rusija.

Kovos rytų Ukrainoje nuo balandžio mėnesio nusinešė maždaug 2 600 žmonių gyvybes.

„Rosneft“ save vadina Rusijos naftos industrijos lydere ir yra svarbi ES energetikos rinkos dalyvė. ES importuoja maždaug 90 proc. savo naudojamos žaliavinės naftos, o Rusija yra didžiausia jos tiekėja.

Nors sankcijos nepalies šių santykių tiesiogiai, jos neleis „Rosneft“ gauti lėšų iš finansinių Europos rinkų. Tačiau kadangi žaliavinė nafta paprastai yra transportuojama jūra, jeigu ta prekyba būtų apribota, bet kokia Rusijos tiekėjų nuostoliai potencialiai gali būti pakeisti. Tai padaryti Rusijai tikrai būtų brangiau, tačiau įmanoma.

Dujos yra jau visai kita istorija, ir tai gali paaiškinti, kodėl pagrindinė „Gazprom“ veiklos sritis nėra naujajame sankcijų sąraše. Rusiškos dujos į Europą yra tiekiamos dujotiekiais. Nors dalis dujų yra gabenama jūriniais keliais, būtų labai sudėtinga kompensuoti bet kokius tiekimo grandinės iš Rusijos sutrikimus.

Naujosios sankcijos taip pat išplės vizų draudimus ir indėlių įšaldymus Rusijos pareigūnams ir kompanijoms, įskaitant separatistų lyderius Ukrainoje.

Anksčiau Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas įspėjo, kad Maskva į papildomas sankcijas reaguos „asimetriškai“. Draudimas skristi per Rusijos oro erdvę „gali nuvesti daugybę avialinijų į bankrotą“, sakė jis Rusijos žiniasklaidai.

Pagrindinės paliaubų derybų gairės

- Užtikrinti skubias abipuses paliaubas;
- Decentralizuoti valdžią ir suteikti laikinoms vietinėms savivaldoms Donecko ir Luhansko regionuose rytų Ukrainoje „ypatingą statusą“;
- Skubiai išlaisvinti visus belaisvius ir neteisėtai sulaikytus asmenis;
- Užtikrinti Ukrainos ir Rusijos sienos bei saugumo zonos stebėjimą;
- Užtikrinti išankstinius vietos rinkimus Donecke ir Luhanske;
- Pašalinti nelegaliai ginkluotas grupes, karinę techniką ir visus kovotojus bei samdytus karius iš Ukrainos teritorijos;
- Priimti įstatymą prieš tam tikrų asmenų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir baudimą dėl tam tikrų įvykių Donecko ir Luhansko regionuose.

 
 

Susijusios naujienos


„Čikagos aidas“ – tai NEMOKAMAS laikraštis, įsteigtas 2003 m., o taip pat interneto puslapis bei ETHNIC MEDIA, USA dalis. „Čikagos aidas“ yra vienas didžiausių Jungtinėse Amerikos Valstijose leidžiamų lietuviškų savaitraščių. Savaitraštyje rasite daug įdomios informacijos apie lietuvių bendruomenę Amerikoje, taip pat žinių apie Lietuvą, pasaulį, kitų naujienų aktualiais, socialiniais, kultūriniais, ekonominiais, politiniais, švietimo, sveikatos klausimais bei laisvalaikiui skirtų straipsnių.

Prenumeruoti naujienas

Gauti naujienas el.paštu