Nors vėliau šią savaitę vis dar planuojama išleisti „skaidrumo chartiją“, kuri suteiks daugiau aiškumo Emmanuelio Macrono žmonos statusui, prezidento patarėjai tvirtino, kad jos vaidmuo bus griežtai visuomeninis, o ne politinis.
Prancūzijos vyriausybė oficialaus komentaro nepateikė, tačiau įstatymų leidėjai buvo priversti reaguoti į situaciją po to, kai peticija prieš oficialių pareigų, statuso ir biudžeto suteikimą prezidento sutuoktinei per dvi savaites surinko daugiau nei 275 000 rinkėjų parašų.
Savo rinkiminės kampanijos metu Macronas pažadėjo suteikti „aiškumo“ dėl savo žmonos vaidmens ir „užbaigti veidmainiavimą“. Vienas pirmųjų prezidento žingsnių perėmus svarbiausią šalies postą buvo darbinės komisijos suformavimas su tikslu išnagrinėti „pirmosios ponios“ statusą.
„Aš norėčiau tiksliau apibrėžti šį terminą ir paprašysiu išnagrinėti šį klausimą, – sakė jis tuo metu. – Žmogus, gyvenantis su tavimi, turi turėti atitinkamas pareigas ir būti pripažintas už savo vaidmenį.“
„YouGov“ gegužės mėnesį atlikta apklausa, užsakyta „The Huffington Post“ laikraščio prancūziškosios versijos, atskleidė, jog 68 proc. prancūzų priešinasi pasiūlymui suteikti šalies vadovo sutuoktiniui ar sutuoktinei oficialias pareigas. Šis klausimas sulaukė ypač didelių kontroversijų dar ir dėl to, kad Prancūzijos parlamentarams gresia naujo „moralės įstatymo“ priėmimas, kuris uždraustų jiems įdarbinti savo sutuoktinius ar šeimų narius.
Pagal dabartinius įstatymus, Prancūzijos konstitucija ar teisiniai protokolai nenustato jokių taisyklių prezidentų sutuoktinėms. Jų visuomeninis ir labdaringas darbas yra finansuojamas iš kasmet parlamento skiriamo specialaus biudžeto.
Peticiją prieš prezidento sutuoktinės statuso keitimą inicijavęs menininkas ir rašytojas Thierry Paulis Valette sakė: „Nėra jokios priežasties, kodėl valstybės vadovo žmonai reikėtų skirti biudžetą iš mokesčių mokėtojų lėšų. Šiuo metu Brigitte Macron jau turi dvi ar tris asistentes ir dvi sekretores, ir to visiškai pakanka.“
Jis pridūrė, kad peticija nėra asmeninis išpuolis prieš ją ar jos sugebėjimus ir sukritikavo visas „seksistines“ atakas prieš pirmąją ponią.
Tuo tarpu prezidento administracija tikina, kad krypties keitimą paskatino ne peticija, o darbo grupės išvados.
Christophe‘as Castaneris, vyriausybės atstovas spaudai, „Twitter“ pasirodžiusių komentarų serijoje parašė: „Brigitte Macron turi savas pareigas ir atsakomybes. Mes siekiame skaidrumo ir norime apibrėžti priemones, kuriomis ji gali naudotis. Dėl Brigitte Macron nebus keičiama konstitucija, nebus naujo finansavimo ir naujo atlyginimo. Ji gauna po daugiau nei 200 laiškų per dieną ir išlaiko ryšius su Prancūzijos visuomene visiškame diskretiškume.“
Vėliau duodamas interviu televizijos kanalui „France2“, Castaneris taip pat sakė: „Mes kalbame ne apie darbą, mes kalbame tiesiog apie jos statusą. Už darbą yra atsilyginama. Respublikos prezidento žmona negauna jokio atlyginimo ir negaus jokio atlyginimo už savo veiklą, nors ji visuomet šalia savo vyro. Tai tiesiog yra skaidrumo klausimas.“
Macronas taip pat susiduria su politikų nepasitenkinimu, jiems grasinant sugriauti jo planus surengti balsavimą dėl „moralės įstatymo“, kuris apribotų kai kurias įstatymų leidėjų privilegijas, įskaitant teisę įdarbinti giminaičius. Šis įstatymo projektas, kuriuos siekiama išvalyti Prancūzijos politinę sistemą po ankstesnių skandalų, buvo esminis Macrono prezidentinės kampanijos pažadas, tačiau jam priimti reikia absoliučios daugumos Nacionalinės Asamblėjos parlamentarų balsų – mažiausiai 289 iš 577.
Tuo tarpu Prancūzijos prezidento populiarumas vos po trijų mėnesius pareigose ir toliau tolygiai krenta. Praėjusį mėnesį paskelbtos visuomenės apklausos parodė, kad jis nukrito dar 7 procentais, ir dabar tik vos 36 proc. prancūzų sako esantys patenkinti savo naujuoju lyderiai. Tuo pačiu laikotarpiu jo pirmtakai François Hollande‘as ir Nicolas Sarkozy buvo teigiamai vertinami atitinkamai 56 ir 66 proc. rinkėjų.
