Nekandidatuoti į prezidentes gal ir nebuvo visai prastas Elizabeth Warren sprendimas. Taip, vienas didžiausių nusivylimų senatorės iš Masačusetso gerbėjams (milžiniškai ir atsidavusiai progresyvių demokratų visoje šalyje miniai) buvo stebėti, kaip jų herojė nusprendžia neįsitraukti į kovą dėl aukščiausio posto šalyje. Hillary Clinton nesugebant užsitikrinti nominacijos, o susivėlusiam socialistui iš Vermonto įkvepiant jaunų rinkėjų minias labai „voreniška“ politine platforma, jaučiamas beveik apčiuopiamas liūdesys, kad Warren galimai praleido geriausią savo šansą siekti ekonominės lygybės plano aukščiausiuose Vašingtono sluoksniuose.

Tačiau Trumpo nominacijai keičiant rinkiminį kraštovaizdį, darosi panašu, kad gerbėjai Warren per anksti nurašė.

Viena galimybė – Clinton gali pasirinkti Warren savo rinkimų partnere ir viceprezidente, kad numestų labai galingą kaulą Bernie Sanderso kairiesiems, taip labai smarkiai priartindama ją prie Ovaliojo kabineto. O dabar horizonte pasirodė kita – daug labiau tikėtina – galimybė Warren. Dėl jos ypatingai efektyvaus lėšų rinkimo ir galimybės, kad Donaldo Trumpo kandidatūra atiduos vietas Senate į demokratų rankas, kitame Senate gali susiformuoti labai galingas naujas blokas, vadovaujamas būtent Warren.

Jos įtaka yra dvejopa. Pirmiausia (ir svarbiausia) – ji yra nenuginčijama partijos karalienė: Warren stiliaus liberalizmas tapo de facto kalba daugeliui partijos kandidatų į Senatą, nepriklausomai nuo jų lyties, kaip ir jos labai specifinis ekonominis populizmas dominavo pirminiuose prezidentiniuose demokratų rinkimuose. Tai, kas labai svarbu Warren – sumažinti studentų skolas už aukštąjį mokslą, investuoti į tyrimus ir griežčiau reglamentuoti finansines institucijas – tapo labai svarbu partijai.

O po to, kai laimėjo rinkimus į Senatą 2012-aisiais, Warren tapo pačiu galingiausiu demokratų partijos užtaisu kasdieniame operaciniame lygmenyje. Demokratų partijos veteranai vadina ją lėšų rinkimo „roko žvaigžde“ – ji pripildo ne tik individualių kandidatų, bet ir Demokratų Senato rinkimų kampanijos komiteto iždą.

Jei tai būtų įprasti metai, Senatas tikėtinai liktų respublikonų rankose. Tačiau Trumpui užsitikrinus nominaciją maždaug tuzinui šiuo metu respublikonų užimamų kėdžių kyla pavojus, mat labai tikėtina, kad šie rinkimai pritrauks labai daug prieš Trumpą nusiteikusių rinkėjų. Į šias vietas taip pat kandidatuoja ir aštuonios demokratų kandidatės moterys, kurios pergalės atveju prisijungtų prie šiuo metu Senate jau dirbančių ir 2017-aisiais į Senatą sugrįšiančių 12 moterų senatorių. Jei šis scenarijus būtų įgyvendintas būtent taip, kitais metais jau turėtume naują Senatą su demokratų dauguma ir istoriškai didele dalimi moterų – demokratų pusėje jų būtų 20 – ir jas vesti pasirengusia lydere. Trumpai tariant, Trumpas gali rimtai prisidėti prie Warren tapsmo vienu įtakingiausių žmonių Kapitolijuje.

Tai būtų ypatinga ironija, kuri vainikuotų šiuos keistus rinkimus: kol savo nominantu nepatenkinti respublikonai ieško, nuo kurios uolos nušokti, Trumpo nominacija nesąmoningai į valdžią gali pastūmėti nedidelę liberalių moterų armiją, sekančią paskui Warren į mūšį prieš įtakingus ir nekontroliuojamus piniguočius, tokius kaip jis pats.

O ši moteris, kuri į Senatą 2012-aisiais pretendavo todėl, kad Senato respublikonai neleido jai vadovauti Vartotojų finansinės apsaugos biurui, gali netrukus vadovauti ne tik Senato demokratams, bet ir tiems patiems respublikonams, kurie bet kokia kaina stengėsi jai užkirsti kelią į politikos elitą.

Tai būtų ypatinga ironija, kuri vainikuotų šiuos keistus rinkimus: kol savo nominantu nepatenkinti respublikonai ieško, nuo kurios uolos nušokti, Trumpo nominacija nesąmoningai į valdžią gali pastūmėti nedidelę liberalių moterų armiją, sekančią paskui Warren į mūšį prieš įtakingus ir nekontroliuojamus piniguočius, tokius kaip jis pats.

Demokratams, kuriems per dvi Obamos kadencijas jau turėjo gerokai įgristi piktybiškas respublikonų obstrukcionizmas, ateinantys rinkimai į Senatą yra nepaprastai svarbūs.

„Mums gyvybiškai svarbu turėti daugumą. To svarbą puikiai iliustruoja tai, kas dabar vyksta su Merricku Garlandu, – sako Warren. – Skirtumas tarp mažumos ir daugumos yra galėjimas rengti įvairių įstatymų ir klausimų svarstymus ir balsavimus.“

Žinoma, jei demokratai perims Senatą, tai bus senatoriška dauguma, sukurta pagal Warren pavyzdį.

„2015 ir 2016 metais buvo įdėta daug pamatinio darbo, kad 2017 metais galėtume Senate pradėti įgyvendinti Elizabeth Warren stiliaus politinius planus, jei tik mums pavyks užsitikrinti daugumą“, – sako Progresyvių pokyčių kampanijos komiteto bendraįkūrėjis Adamas Greenas.

Taigi, jei lėšų rinkimas toliau vyks sklandžiai, o balsuoti gausiai susirinks Trumpui neapykanta degantys demokratai, kitais metais galime turėti naują Kapitolijaus Karalienę.