Trečiadienio rytą eidamas 97-uosius metus mirė Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenęs garsus lietuvių kilmės avangardinio kino režisierius, menininkas, poetas, prozininkas, kuratorius Jonas Mekas. J.Mekas yra vienas žinomiausių XX amžiaus lietuvių menininkų, geriausiai žinomas dėl savo kino eksperimentų, dar vadinamas avangardinio kino pradininku.
Jonas Mekas gyveno „čia ir dabar“. Ir į klausimą, kas jį džiugina, dažniausiai atsakydavo: „Būti čia ir dabar. Dabar ir čia. Čia ir dabar“, ir tai skambėjo kaip džiaugsminga pasauliečio malda. Avangardas, kurį jis pristatė ir kurį kūrė visą gyvenimą, pagal savo esmę, savo apibrėžimą niekada nebuvo prekė.
Meko asmenybės charizma buvo tokia stipri, kad užgožė jo nuopelnus kino marginalams, kurių vizualiniai atradimai ne kartą maitino ir lėmė komercinio kino kalbą. J. Meko – nenuilstančio linksmuolio, nepavargstančio vyno gėrėjo įvaizdis, garsenybių draugo ir pažįstamo įvaizdis tik iš dalies paaiškina jo populiarumą.
XX a. šeštajame ir septintajame dešimtmečiais jis buvo vienas garsiausių avangardinio kino apžvalgininkų – savaitraštyje „Village Voice“ fiksavo, garsino, aiškino niujorkiečiams avangardo svarbą; vėliau įkūrė savo žurnalą ir pradėjo kaupti avangardinius, nepriklausomus filmus (iš šios kolekcijos radosi garsusis „Antologijos filmų archyvas“).
Jonas Mekas gimė 1922 m. Semeniškiuose, Lietuvoje. 1944 m. traukėsi į Vakarus, Vokietijoje pateko į karo belaisvių stovyklą. Yra dirbęs laikraščių „Naujosios Biržų žinios“, „Panevėžio apygardos balsas“ bei žurnalo „Žvilgsniai“ redaktoriumi.
Į Niujorką persikėlė būdamas beveik 27-erių, pirmąjį autobiografinį filmą sukūrė būdamas 46-erių. 1954 metais kartu su broliu pradėjo leisti ,,Film Culture“ žurnalą. Šeštajame dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į kino kritikos diskursą: savo tekstus publikavo ,,Film Culture Magazine“, ,,The Village Voice“, ,,Sight and Sound“, ,,Bianco e Nero“, ,,The American Film“, ,,The New York Times“, ,,Cahiers du Cinéma“, ,,Film Quarterly“ ir kt.
Mekas per savo karjerą dirbo su tokiais menininkais kaip Jurgis Mačiūnas, Andy Warholas, Yoko Ono, Johnas Lennonas, Allenas Ginsbergas ir kt. Šių garsių menininkų „Fluxus“ kolekcijas pristato Vilniuje įsteigtas Jono Meko vizualiųjų menų centras. J.Mekas taip pat yra išleidęs daugiau nei dešimt knygų.
Jis buvo vienas iš tų, kurio dėka avangardas suvokė save kaip visavertę meno srovę. 1972 m. viename tarptautiniame seminare J. Mekas perskaitė vieną garsiausių paskaitų „Dienoraščių kinas“ – šį tekstą nuolat perspausdina viso pasaulio avangardinio kino antologijos.
Garsiausias ankstyvasis pilnametražis J. Meko filmas „Brig“ (1964), pagal to paties pavadinimo paskutinį Brodvėjaus „Living Theatre“ spektaklį ir dar turintis nedaug grynojo asmeniškumo požymių, buvo apdovanotas pagrindiniu prizu Tarptautiniame Venecijos festivalyje.
Jonas Mekas padarė didžiulę įtaką šiandieniam lietuviškam kinui ir jo gyvenimui. Retai prisimenamą, dar rečiau artikuliuojamą. Pas Meką Nuujorke stažavosi (gyveno, glaudėsi, dirbo kartu su juo) nesuskaičiuojama daugybė lietuviško kino kūrėjų, menininkų, muzikantų.
Į savo apdovanojimus ir įvertinimus jis žiūrėjo ir džiugiai, ir su lengva ironija. Buvo gavęs jų daugybę – nuo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato vardo, iki Užupio garbės piliečio. Jonas Mekas buvo VDU Garbės daktaras. 1995 m. jam skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, 2003-aisiais – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius. Už nuopelnus meno ir mokslo srityse Austrijos Menų komiteto sprendimu menininkui buvo įteiktas aukščiausias Austrijos apdovanojimas – Pasižymėjimo ženklas, Piero Paolo Pasollini apdovanojimas, Amerikos režisierių gildijos apdovanojimas už nuopelnus kino menui ir kiti prestižiniai apdovanojimai. 2007 m. J.Mekui prezidentas Valdas Adamkus išimties tvarka suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę. 2011 m. jis paskelbtas Biržų garbės piliečiu.
Su J.Meko plačia ir įvairialype kūryba galite susipažinti čia: jonasmekas.com.
