Egzema – alerginės kilmės odos uždegimas, pasireiškiantis įvairaus pobūdžio niežtinčiu išbėrimu. Tai gana paplitusi odos liga, išsivystanti dėl tam tikrų vidinių ir išorinių dirgiklių poveikio.
Išplitimo laipsnis gali būti įvairus – nuo lengvos formos, kai būna tik kelios rausvos dėmelės, iki sunkios, kai paveikiami dideli odos plotai, kurie šlapiuoja, kraujuoja ir labai skauda. Nors egzema atrodo negražiai, ji nėra užkrečiama.
Priklausomai nuo egzemą sukeliančių veiksnių ir ligos eigos, yra keletas egzemos rūšių.
Atopinė egzema
Tai labiausiai paplitusi egzemos forma, kuria dažniausiai serga į kitas alergijas (šienligę, astmą) linkę žmonės. Ji dažniausiai prasideda vaikystėje, vėliau gali visiškai pranykti, o kada nors vėl atsinaujinti. Didelę reikšmę šios formos egzemai išsivystyti turi paveldėjimas. Šios formos egzemai būdingas stiprus niežėjimas. Atopinę egzemą gali sukelti įvairios kilmės alergenai: maistas, audiniai, dulkės, žiedadulkės, gyvūnų plaukai, pleiskanos ir panašiai. Todėl atopine egzema sergantiems žmonėms labai svarbi profilaktika. Jei šeimoje yra daugiau alergiškų žmonių, profilaktinių priemonių reikia imtis vos tik gimus kūdikiui.
Ligos vystymąsi gali paskatinti psichologinės traumos, klimatas (liga dažniausiai paūmėja rudenį ir žiemą), žalingi įpročiai, ypač nesaikingas alkoholio vartojimas.
Alerginis kontaktinis dermatitas
Tai antroji pagal paplitimą egzemos forma, išsivystanti palaipsniui, kaip alergija kokiai nors medžiagai arba medžiagoms. Šia liga dažniau serga žmonės, dirbantys su įvairiomis cheminėmis medžiagomis: chemijos įmonių darbuotojai, dažytojai, statybininkai, žemės ūkio specialistai, skalbėjos ir panašiai. Esant polinkiui į alergiją, tokių profesijų darbuotojams labai svarbu laikytis darbų saugos reikalavimų ir kaip galima labiau vengti kontakto su chemikalais.
Seborėjinė egzema
Dažniausiai pažeidžia plaukuotąją galvos dalį ir kartais išplinta ant veido, ausų, krūtinės. Ji atrodo kaip pleiskanos ir dažniausiai nebūna skausminga ar niežtinti. Gydytojų manymu, šią egzemą sukelia grybelinė infekcija.
Mikrobinė egzema
Ją sukelia įvairūs mikrobai ir grybeliai, vegetuojantys plaukuotose kūno vietose, odos raukšlėse, odos uždegimo židiniuose. Besidauginantys mikrobai išskiria medžiagų apykaitos produktus, kurie palaipsniui įjautrina žmogaus organizmą. Savo požymiais mikrobinė egzema panaši į cheminių medžiagų sukeltą egzemą. Ligai progresuojant gali atsirasti antrinių alerginių išbėrimų.
Priklausomai nuo egzemos kilmės ir formos, skiriamas gydymas. Nuo uždegimo skiriami steroidiniai tepalai. Jais patartina teptis tik trumpą laiką (ūmiam uždegimui numalšinti), nes šie tepalai plonina odą ir daro ją dar labiau pažeidžiamą. Nustačius mikrobinę egzemą skiriami vidinio ir išorinio vartojimo antibiotikai, dezinfekuojamosios, antiseptinės medžiagos. Neretai ligoniui skiriami imunitetą stiprinantys preparatai.
Kadangi egzema praktiškai neišgydoma ir linkusi atsinaujinti liga, labai svarbi tinkama odos priežiūra tiek paūmėjimo, tiek remisijos periodu.
Egzema sergančių ligonių odą svarbiausia saugoti nuo perdžiūvimo. Šiam tikslui reikia pasirinkti tinkamiausią drėkinamąjį tepalą, naudoti tinkamas asmens higienos priemones.
Labai svarbu saugoti odą nuo sužeidimų, kenksmingų cheminių medžiagų poveikio. Būtina stiprinti organizmo imuninę sistemą, vengti stresų, infekcinių ligų, saugoti save nuo bet kokių egzemą provokuojančių veiksnių.
Ilgus amžius buvo kaupiama natūralios medicinos išmintis, kaip sėkmingai gydyti egzemą. Alternatyviosios medicinos priemonės – tokie kaip akupunktūra, dieta, tam tikri maisto papildai – efektyviai pagerina odos būklę.
