Vieno svarbiausių savaitraščių pasaulyje „The Economist“ vyresnysis redaktorius, Vytauto Didžiojo Universiteto Garbės daktaras, lietuviškai suprantantis ir šiek tiek kalbantis Edwardas Lucasas dirbo ketverius metus Lietuvoje korespondentu. Jis buvo vienas pirmųjų užsienio žurnalistų atvykusių dirbti į Lietuvą. „Žinių radijo“ išskirtiniame interviu Edvardas Lukasas kalbėjo ne tik apie dabartinę geopolitinę padėtį bei ko tikėtis iš Putino, tačiau pažymėjo, jog Lietuvos padėtis dabartiniame kontekste išties sudėtinga. Kalbino Aurimas Perednis.
- Jūsų darbas, jūsų gyvenimas susijęs su tarptautine politika ir viena iš aktualiausių temų tarptautinėje politikoje yra Rusija - Ukraina, Vakarų ir Rusijos konfrontacija. Neseniai savo interviu sakėte, kad didelio karo tikimybė yra pakankamai reali. Ar jums atrodo, kad ta tikimybė didėja ar mažėja nuo to interviu, kurį jūs davėte?
- Manau, kad padėtis yra labai sudėtinga ir nenuspėjama. Galima įsivaizduoti, kad per keletą mėnesių Putinas praras valdžią ir taip pat galima įsivaizduoti, kad Rusija pratrūks ir kils labai rimtas karinis konfliktas. Kai gali būti paleistos raketos ir Baltijos šalyse dėl to gali kilti krizė. Tai gali būti labai pavojinga ir labai pykstu, kad Vakarų politikai, kurie nepaklauso daugelio įspėjimų, ne tiek mano, kiek kitų šalių įspėjimų, kurios išties gerai supranta, kas vyksta šioje pasaulio dalyje. Jos žino Rusija, Baltijos šalis ir buvusią Čekoslovakiją.
- Kodėl Vakarai, jūsų nuomone, neturi tokios aiškios, ryžtingos pozicijos šiuo klausimu? Jūs manote, kad Vakarams trūksta ryžtingumo?
- Manau, kad vakarai pamažu atsibunda. Labai vertinu kanclerę Angela Merkel, manau, ji supranta, kas vyksta, suvokia Putino keliamą pavojaus mastą ir viskas pamažu keičiasi NATO. Ir tai yra labai gerai. Ir mano paties šalis Didžioji Britanija pamažu atsibunda. Vis gi vakarai dar labai nenoriai pripažįsta, koks pavojingas yra Putinas. Mes nesuprantame karinės informacijos ir nesuprantame, kad jis naudoja pinigus prieš mus. Mes patys nenorime investuoti į gynybą, nenorime pripažinti keliamų ekonominių sunkumų ir nenorime rizikuoti. O jis visais šiais dalykais rizikuoja.
- Koks, jūsų nuomone, vis dėlto toliau gali būti įvykių raidos scenarijus? Ką darys V.Putinas? Galima nuspėti ar to nežino niekas?
- Manau, kad V.Putinas mato Vakarų silpnumą. Kol būsime silpni, jis tuo naudosis. Jis bando daryti tris dalykus: pirma jis bando dominuoti buvusiose Sovietų sąjungos šalyse, apskritai kaimyninėse šalyse, jis nori paveikti Europos sąjungą, kad ji nekeltų grėsmės jo korumpuotam verslo modeliui ir jis apskritai nori suskaldyti ir susilpninti Vakarus. Jis mano, kad Vakarai praeitis ir jis nori naujos pasaulio santvarkos. Tai jo prioritetai ir kol kas jam gana neblogai sekasi.
- Bet jis turi labai prastas kortas, labai prastą ekonominę situaciją viduj. Ar, jūs nemanote, kad tai nėra iššūkis jo režimui?
- Manau, kad sankcijos yra teisingas sprendimas, bet ne dėlto, kad jos padės atsikratyti V.Putinu, jos rodo Europos politinę valią. Bet V.Putinas pernelyg daug dėmesio neskiria ekonominiams sunkumams, bankuose yra daugybė lėšų. Įvairiuose rezervų fonduose, centriniame rezerve yra milijardai dolerių. Taip pat daug lėšų iškeliavo į užsienį. Šimtai milijardų dolerių, kurie iškeliavo iš Rusijos per pastaruosius 15 metų. Šios lėšos prireikus gali būti sugrąžintos. Jis Rusijos žmones įtikino, kad Vakarai yra blogis, kad su jais reikia kovoti ir gyvenimas bus sudėtingas. Taigi jeigu gyvenimas bus sudėtingas, tai pateisins V.Putino retoriką. Jis gali bandyti atlaikyti daug ekonominių sunkumų. O per šį laiką jis gali padaryti daug žalos.
- Prieš keletą dienų „Spiegel“ Henry Kissinger rašė, kad mums kažkaip reikia sugalvoti, pripažinti, kad Rusija gali turėti tam tikrų interesų savo saugumo zonose. Tą turi pripažinti Vakarai ir susitaikyti su tuo, kad Ukraina negali eiti taip toli, kaip jie nori.
- Manau, kad daktaras Kisingeris puikiai apibūdina tai, kas man nepatinka Vakarų užsienio politikoje. Pirmiausia jis turi konsultacijų įmonę ir mes nežinome, kas jo klientai. Taigi, nemanau, kad jį reikėtų laikyti neutraliu analitiku. Nebent būtų aišku, kas jam moka. Antra, manau, kad tai jau praeitis kai didžiosios šalys savo problemas sprendžia mažųjų šalių sąskaita. Tai Europoje sukėlė daugybę problemų per pastaruosius 100 metų ir esu labai nustebęs, kad jis to nesupranta.
- Ukrainos perspektyva, jūsų nuomone? Vis dėlto karas, ekonominės problemos, ekonomika...Kaip jums atrodo kas toliau bus su Ukraina?
- Tai labai sudėtinga. Ukrainoje yra trys didžiulės krizės ir bet kuri iš jų galėtų tapti pasaulinio lygio krize. Visų pirma tai finansų, ekonominė krizė, kai ekonomika ypač nekonkurencinga. Trūksta lėšų, nebėra netgi aukso atsargų. Taip pat tai politinė, Konstitucijos krizė, kuri susijusi su decentralizacija, Prezidento vaidmeniu, parlamento ir įvairių valstybės institucijų vaidmeniu. Regionų padėtis taip pat labai neaiški. Antar - tai geopolitinio saugumo krizė, nes Ukraina puolama Rusijos ir turėtume daryti viską, ką galime, siekdami padėti. Tačiau per daug tikėtis nereikia.
- Ar ES yra pasiruošusi ir pajėgi padėti Ukrainai ekonomiškai?
- Turėtume daryti, ką galime, bet iš tiesų - tai tas pats, kas pilti vandenį į kiaurą kibirą. Ir patys ukrainiečiai turėtų vykdyti reformas, visų pirma energetikos reformas. Bet kokia pagalba iš išorės nepadės.
- Kokia Rytų Ukrainos perspektyvą jūs matote? Ukraina nesubsidijuos toliau Rytų Ukrainos, kas su ja bus?
- Tai dilema. Viena vertus Ukraina turi pati turėti minkštąją galią, kad taptų sėkminga ir regionai patys norėtų sugrįžti, kita vertus nėra prasmės subsidijuoti Rusijos invazijos. Nemanau, kad nėra aiškaus atsakymo.
- Kodėl Putinas kelia karinį dalyvavimą Rytų Ukrainoje, ko jis dabar siekia?
- Nemanau, kad Putinui iš tiesų rūpi Rytų Ukraina ar Ukraina apskritai, rusai Narvoje ar Rygoje. Visa tai teatras, vaidinimas, kurio tikslas kur kas labiau susijęs su Vakarais negu su pačia Rusija. Jis siekia suskaldyti, pažeminti ir susilpninti Vakarus ir tuaip pat nusiųsti žinutę rinkėjams rusams. Tai, kas vyksta yra atsitiktinumas, kad tai vyksta Ukrainoje.
- Kokie jūsų patarimai Lietuvai? Ką jūs patartumėte Lietuvai matydamas tarptautines įtampas?
- Manau, kad Lietuvos padėtis sudėtinga, bet nėra beviltiška. Patiriate didžiausią saugumo krizę per pastaruosius dešimtmečius. Esate itin arti tokios krizės. Bet esate NATO, ES narė, užsitikrinote energetinę nepriklausomybė, o tai labai svarbu. Šią nepriklausomybę padėjo užtikrinti Klaipėdos dujų terminalas. Geriausia, ką gali padaryti Lietuva, tai užtikrinti, kad visame jos viešajame gyvenime ir politikoje vyrautų aiškumas. Kad politinė sistema būtų stipri ir kuo atsparesnė. Ir tai susiję su visomis sritimis: žiniasklaida, teismų sistema, saugumo tarnybomis, visomis sritimis, kuriose Rusija gali imtis provokacijų. Turite užtikrinti, kad provokacijos nesuveiks.
- Informaciniai srautai taip pat eksploatuoja žmones, idelogijos ir rusiški kanalai čia Lietuvoje. Mes turime gilią diskusiją ar drausti, riboti, neriboti tą informaciją. Jūsų nuomone, ar teisinga būtų riboti tą informaciją?
- Tai dilema ir nėra vieno teisingo sprendimo.
- Ką jūs darytumėte jeigu tai jūsų sprendimas būtų?
- Nemanau, kad galiu patarti šiuo klausimu, kad ir ką nuspręstų Lietuva, pritarsiu jos sprendimui. Manau, kad tai labai sudėtingas sprendimui. Geriausias sprendimas - turėti gerą vietos žiniasklaidą, kad žmonės nenorėtų per televiziją klausytis Rusijos melo. Tačiau tai užtikrinti nėra paprasta, nes Rusijoje 140 milijonų gyventojų, o jūsų šalyje 3 milijonai ir jūsų finansinės galimybės gerokai menkesnės. Manau, kad jūsų šalis pati negali to išspręsti. Šį klausimą reikia spręsti ES lygmeniu.
