Džimis Hendriksas (Jamesas Marshallas „Jimi“ Hendrixas, 1942 m.–1970 m.) – amerikiečių gitaristas, dainininkas, dainų autorius ir prodiuseris. Daugelis pripažįsta, jog jis buvo svarbiausias muzikantas popmuzikos istorijoje, grojęs elektrine gitara. 1992 m. Hendriksas buvo įtrauktas į „Rokenrolo šlovės muziejų“.
Jis stengėsi sujungti tai, ką jis vadino „žeme“ – bliuzą, džiazą ir funk muzikos stilių, su savo ilgomis gitaros kompozicijomis, jo paties vadintomis „visata“, kuriose jaučiasi stiprus psichodelikos prieskonis. Hendriksas buvo vienas iš pirmųjų, kūrinių įrašymo metu plėtojusiųjų muzikos efektus, tokius kaip stereofonija. Jo muzikai būdingas stiprus garsas, didelė jėga ir preciziškas atlikimas.
Džimis Hendriksas gimė 1942 m. lapkričio 27 d. Sietle, JAV. Vaikystėje buvo apibūdinamas kaip drovus ir jautrus vaikas, daugiausia dėl šeimyninių problemų – jo tėvai anksti išsiskyrė, dar vėliau jį sukrėtė mamos mirtis ir tada visą JAV apėmusios rasistinės nuotaikos. Gitarą pirmąkart į rankas paėmė keturiolikos: tai buvo sulūžęs instrumentas, turėjęs vos vieną stygą. Vėliau, pamatęs sūnaus entuziazmą, tėvas nupirko baltą Supro Ozark gitarą. Džimis mokėsi groti žiūrėdamas gyvai transliuojamus Chucko Berry ir Elvio Preslio pasirodymus.
Būdamas kairiarankis atlikėjas, tačiau grodamas su dešiniarankiams pritaikyta gitara ir tik jam būdingais ypatingai galingais gitaros solo, Džimis Hendriksas patraukė visuomenės dėmesį. Gitaristo pirmasis viešas pasirodymas buvo su bevardė grupe, tačiau greitai jis buvo iš jos išmestas dėl savo „išsišokimų“ – grupės nariams Džimio dvidešimties minučių improvizuoti gitaros solo pasirodė nepriimtini.
Tik sulaukęs pilnametystės, atlikėjas pateko į teisėsaugos akiratį dėl automobilių vagysčių. Jam buvo iškeltas ultimatumas: arba stoja į kariuomenę, arba privalės dvejų metų bausmę atlikti kalėjime. Džimis 1961-ųjų kovo 31 d. įstojo į kariuomenę, kur susitiko bosine gitara grojantį eilinį Billy Coxą ir su juo sukūrė grupę „The King Kasuals“, kurioje abu grojo savo malonumui. Išmestas iš kariuomenės (manoma, jog dėl to, kad pamelavo esąs homoseksualus), gitaristas su savo naujuoju partneriu persikėlė į Klarksvilį, Tenesio valstiją. Ten grojo baruose, tačiau netrukus dėl pinigų stygiaus gitaristų duetas Klarksvilį „iškeitė“ į Nešvilį, tikėdamiesi, jog ten juos pagaliau aplankys sėkmė. Vėliau Džimis paliko grupę ir grojo daugybėje kitų kaip pagrindinis vokalistas bei gitaristas. Tai neatnešė jam daug pinigų ir šlovės, tačiau gitaristas pasisėmė neįkainojamos patirties.
Po kiek laiko Hendriksas išvyko į Niujorką, tačiau įsitvirtinti viename didžiausių pasaulio miestų jam sekėsi sunkiai. 1966 m. atlikėjas susipažino su „The Rolling Stones“ gitaristo Keito Ričardso drauge, kuri parekomendavo Hendriksą savo vaikino grupės prodiuseriui ir vadybininkui, tačiau jie nieko „užkabinančio“ nepamatė. Tada apie Džimį buvo papasakota „The Animals“ vadybininkui Chasui Chandleriui, kurio kontraktas su šia grupe jau skaičiavo paskutines dienas. Vadybininkui patiko JAV tada populiari folk stiliaus daina „Hey Joe“ ir jis liepė ją Hendriksui perdaryti, kad jaustųsi roko prieskonis. Sužavėtas Džimio versijos, jis jaunąjį talentą išsivežė į Londoną, kur suformavo naują grupę „The Jimi Hendrix Experience“. Hendrikso vardas greitai tapo plačiai žinomas visame Londone.
1967 m. grupė išleido pirmąjį albumą „Are you Experienced?“, apkeliavo Jungtinę Karalystę ir kai kurias Europos šalis. Albumas Anglijoje pasiekė antrąją vietą. Tais pačiais metais išėjo antrasis grupės albumas „Axis: Bold as Love“, JAV pasiekęs trečiąją, o Anglijoje penktąją vietas. 1968 m. pasirodė trečiasis albumas „Electric Ladyland“. Jis JAV pasiekė pirmąją, o Anglijoje penktąją vietas.
1969 m. Hendriksui buvo patikėta uždaryti garsųjį Vudstoko festivalį. Per baigiamąjį koncertą jis atliko solinę JAV nacionalinio himno versiją. Himno grojimas buvo garsus ir „aštrus“, palydimas panašių į karo garsų (kulkosvaidžių šaudymo, bombų sproginėjimo, riksmų). Kai kurie manė, jog Hendriksas taip parodė savo nepasitenkinimą JAV visuomene, atlikimą vadino pasityčiojimu iš visų Valstijų. Pats atlikėjas tvirtino, kad tai niekaip nesusiję su politika, esą tai buvo tik kitokia himno interpretacija.
Hendriksas garsėjo kaip puikus atlikėjas ir šoumenas. Klausytojus pakerėdavo jo grojama bliuzo, ritmenbliuzo ir roko stilių muzika bei įvairūs triukai: pavyzdžiui, jis skambindavo užkišęs gitarą už nugaros arba instrumentą sudegindavo tiesiog scenoje. Roko legenda paskutiniuosius savo gyvenimo metus daugiausiai praleido Londone. Jis mirė viešbutyje Londono Noting Hilo rajone, greičiausiai - perdozavęs migdomųjų. Praėjus daugiau kaip 40 metų nuo jo mirties, 2011 m., Hendriksas buvo paskelbtas geriausiu visų laikų gitaristu. Kritikai ir atlikėjai įrašė jį pirmuoju numeriu šimto gitaros virtuozų sąraše, paskelbtame specializuotame muzikos žurnale „Rolling Stone“.
