Senstanti darbo jėga suduoda dvigubą smūgį Rusijos ekonomikai. Praėjusio amžiaus 10 deš. pradžioje siautėjusi hiperinfliacija, mažas gimstamumas ir chaosas po Sovietų Sąjungos žlugimo nebuvo tinkamos sąlygos naujai darbuotojų kartai užaugti.
Šiuo metu rekordiškai žemas nedarbas didina spaudimą atlyginimams ir padeda infliacijai išlaikyti sparčiausią tempą nuo 2011 m. Prasti demografiniai rodikliai kasmet Rusijos ekonomikos augimą mažina 0,5 proc. punkto, remiantis Aukštosios ekonomikos mokyklos Maskvoje duomenimis. Skaičiuojama, kad iki 2030 m. darbingo amžiaus žmonių Rusijoje sumažės 15 mln., t. y. daugiau, nei šiuo metu yra gyventojų Maskvoje.
Senstanti populiacija centriniams Japonijos ir Vokietijos bankams kelia klausimą, kaip išvengti defliacijos, kadangi vyresnio amžiaus dirbantys asmenys linkę savo santaupas kaupti. Tuo metu Rusijoje yra susiduriama su priešinga problema: čia įsitvirtinusi infliacija, kuri kelia grėsmę šalies monetarinei politikai, rašo „Bloomberg“.
„Atsižvelgiant į žemą nedarbą ir menką pasiūlą darbo rinkoje, atlyginimai ir toliau bus dideli, o tai veiks infliaciją“, – sako Natalija Orlova, „Alfa“ banko vyr. ekonomistė. Jos teigimu, centrinis šalies bankas yra bejėgis prieš iš esmės struktūrines Rusijos problemas.
Rusija atsidūrė augančios infliacijos ir stagnuojančio ekonomikos augimo spąstuose. Centrinis bankas, kuris šiemet jau tris kartus padidinimo skolinimosi kainą, jau nuo balandžio pabrėžia, kad demografiniai rodikliai yra ilgalaikis ekonomikos stabdis.
„Mes pradėjome atidžiau stebėti, kas vyksta darbo rinkoje, tam, kad galėtume reaguoti į veiksnius, lemiančius ekonominį augimą, – sakė Elvyra Nabiullina, centrinio banko valdybos pirmininkė. – Pagal dabartines demografines tendencijas, Rusijai trūksta darbo pasiūlos, kurią lemia darbingo amžiaus žmonių skaičiaus sumažėjimas ir mažėjantis ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičius.“
Rugpjūtį kainos pakilo 7,6 %, tai beveik dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Per septynis šių metų mėnesius vidutinis darbo užmokestis padidėjo 3,3 %, nors produktyvumas auga silpniausiai nuo 2009 m.
Sustojusi ekonomika
Tokios tendencijos Vakarų pasaulio sankcijų slegiamai Rusijai, kurios ekonomika auga lėčiausiai nuo 2009 m., nėra įkvepiančios.
Valdžia prognozuoja, kad šiemet ekonomika augs 0,5 %, nors 2013 m. jos augimas siekė 1,3 %. Tuo metu prezidento Vladimiro Putino pirmų kadencijų metu ekonomika vidutiniškai augo po 7 % kasmet.
Recesijos tikimybė per ateinančius 12 mėnesių išaugo iki 65 %, nuo prieš tai buvusių 50 %. Pasak „Bloomberg“, demografinės tendencijos dažnai parodo, kokia šalies laukia ateitis. UBS AG pernai teigė, kad spartus pastarųjų penkerių metų Azijos augimas yra nulemtas darbo jėgos skaičiaus augimo, kurį palaiko jaunimas ir auganti populiacija. Tuo metu 2012 m. Japonijos bankas teigė, kad silpnas paskutinių 10 metų Japonijos augimas yra nulemtas „spartaus senėjimo“.
Tuo metu Rusijos politikos formuotojams demografiniai iššūkiai išryškina jų galimybių ribas sudaryti ekonomikos augimo planą, pabrėžia „Bloomberg“.
Dingstantys darbuotojai
Nuo 2006 m. kasmet Rusijoje darbingo amžiaus žmonių sumažėdavo 500 000. Tačiau prognozuojama, kad ateinančius 5–6 metus šis mastas padvigubės, teigia Ekonomikos mokyklos specialistai. Šiuo metu gyventojai nuo 41 iki 50 metų amžiaus sudaro didžiausią grupę Rusijos kompanijose. O kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas kelia didesnius lūkesčius ir dėl darbo atlyginimo, remiantis 2012 m. „Sberbank“, didžiausio Rusijos banko, pranešimu.
Po to, kai gyventojų skaičius per 18 metų sumažėjo nuo 148,3 iki 142,7 mln., Rusijos valdžia 2009 m. ėmėsi priemonių gimstamumui paskatinti, pavyzdžiui, įvedė išmokas daugiavaikėms motinomis. Ir 2013 m. pirmą kartą po Sovietų Sąjungos žlugimo gimimų skaičius apie 20 000 viršijo mirčių skaičių, remiantis Federalinės statistikos tarnybos duomenimis.
Demografinė skylė
Visgi prireiks ne vienerių metų, kol Rusijos ekonomika pajus demografinį skatinimą. O tuo metu šalis krenta į ilgalaikę demografinę skylę, kur negalės kompensuoti darbo jėgos trūkumo jaunais darbuotojais, vėlindama išėjimą į pensiją ar įtraukdama daugiau moterų, mano Rostislavas Kapeliušnikovas ir Aleksejus Oščepkovas, darbo tyrimo centro Aukštojoje ekonomikos mokykloje analitikai.
Kol senstanti populiacija stabdo viso pasaulio ekonomikos augimą, Rusijoje ji taip pat reiškia ir grėsmingas augančios infliacijos prognozes. „Bloomberg“ teigimu, tai lemia kitokie, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, Rusijos pensininkų įpročiai.
Vietoje to, kad taupytų pinigus, vyresni rusai didžiąją dalį savo pensijos išleidžia maistui ir vaistams, sako Julija Ceplejeva, „Sberbank“ makroekonominių tyrimų vadovė. Maistas ir vaistai sudaro daugiau nei trečdalį prekių krepšelio, naudojamo apskaičiuojant infliaciją.
Šiuo metu Rusijoje pensininkai sudaro 23 % gyventojų, tačiau iki 2030 m. šis skaičius gali išaugti iki 29 %.
