Moldovoje ir Bulgarijoje politinė situacija nesiklosto palankia eurointegracijai kryptimi. Ką tik pasibaigusiuose prezidento rinkimuose šiose šalyse nugalėjo prorusiški kandidatai. Tiesa, politologai atkreipia dėmesį, kad jų politinės pažiūros turi skirtumų, ir galima spėti, kad Moldovos politika labiau kryps Rytų link nei Bulgarijos.
Moldovoje šalies vadovo rinkimus šįkart laimėjo Socialistų partijos lyderis Igoris Dodonas. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Romualdas Bakutis atkreipia dėmesį, kad šiemet prezidentą rinko ne parlamentas, o tauta, o tai gali suteikti kiek didesnes galimybes kurti sau palankią viešąją nuomonę.
„Būtent šis tautos mandatas suteikia I. Dodonui kur kas didesnes galimybes, jei ne atlikti tiesioginius politinius veiksmus, tai bent jau formuoti viešąją nuomonę prorusiška kryptimi. Aišku, negalime atmesti to, kad prezidentas ir jo Socialistų partija, kuri turi vietų ir Moldovos parlamente, turi ir kitokių įrankių formuoti sau palankią politinę kryptį. Pavyzdžiui, jie gali paskelbti referendumą, ar Moldovai reikėtų atsisakyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga ir integruotis į kokią nors Rusijos Eurazijos Sąjungą“, – LRT televizijai sakė politologas.
Netoliese esančioje Bulgarijoje, kuri priklauso tiek ES, tiek NATO, prezidento rinkimuose triumfavo taip pat prorusiškų pažiūrų kandidatas – buvęs oro pajėgų vadas Rumenas Radevas. R. Bakučio teigimu, pagrindinė jo žinutė – reikia balansuoti tarp Rytų ir Vakarų, tad galima tikėtis kiek kitokios politikos nei Moldovoje.
„Tai suteikia tam tikros vilties, nes jis nepasisakė kaip, pavyzdžiui, I. Dodonas, kuris buvo daug radikalesnis [ir kalbėjo], kad reikia atsisakyti asociacijos sutarties su Europos Sąjunga“, – sako politologas.
