Paskutinė TV žygio „Misija – Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą!“ stotelė – birželio pirmąjį savaitgalį įvykęs pasaulio lietuvių renginys „Draugystės tiltas“. Jau pirmąją renginio dieną ekipažo narius maloniai nustebino pasaulio lietuvių atžalos. „Į renginį atvykę [...] vaikai iš pradžių čiauškėdavo anglų, vokiečių, prancūzų kalbomis, bet atėjus vakarui įvykdavo lūžis ir aplink būdavo girdėti graži lietuvių kalba“, – pasakoja „Misija – Pasaulio Lietuva“ dalyvis Zigmas Pakštaitis.
Iš noro būti kartu
Noras būti kartu, pasijusti namų aplinkoje – tai pagrindiniai dalykai, dėl kurių pasaulio lietuviai susiburia viename didžiausių vasaros renginių „Draugystės tiltas“. Svarbu, kad namų aplinką pavyksta sukurti užsienio mieste. Šią vasarą renginio organizavimu rūpinosi Vailės miesto lietuvių bendruomenės narės – Ingrida Kiupelienė, Neringa Jablonskytė Kelting ir bendruomenės pirmininkė Sandra Danielsen.
Viena pagrindinių „Draugystės tilto“ kūrėjų Jonė Šeštakauskaitė, šio renginio dalyviams puikiai pažįstama Tamstos mokytojos vardu, sako, kad šeimos atmosferą pirmiausiai kuria kasmet besikeičiantys organizatoriai ir, žinoma, dalyviai, kurie į renginį vyksta jau eilę metų.
„Ne pirmus metus į „Draugystės tiltą“ atvykstantys dalyviai yra tikrieji renginio ambasadoriai. Jie puikiai žino, kas yra „Draugystės tiltas“, kasmet atvyksta pajausti renginio dvasią, šilumą. Manau, kad ir į kokią šalį vyktų, kartu su savimi jie taip pat vežasi puikų nusiteikimą“, – neabejoja Tamsta mokytoja.
Šiemet renginyje lankėsi ne tik įvairiausių Europos šalių pasaulio lietuvių bendruomenės, bet ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke su šeima, buvo atvykę ir svečių iš Lietuvos. „Draugystės tilto“ organizatoriai skaičiavo, kad per visą savaitgalį renginyje apsilankė apie 250 dalyvių.
Sujungia lietuvių kalba
„Į renginį atvykę pasaulio lietuvių vaikai iš pradžių čiauškėdavo anglų, vokiečių, prancūzų kalbomis, bet atėjus vakarui įvykdavo lūžis ir aplink būdavo girdėti graži lietuvių kalba. Prieidavau prie vaikų, sakydavau: „labas“, šie akimirką pagalvodavo ir pasisveikindavo lietuviškai, užsimegzdavo pokalbis“, – pasakoja „Misija – Pasaulio Lietuva“ narys Z. Pakštaitis.
Žygio dalyvio teigimu, „Draugystės tiltas“ pasaulio lietuviams svarbus ir dėl galimybės keistis idėjomis bei dalytis patirtimis. Didelė dalis į renginį atvykstančių žmonių yra lituanistinių mokyklų steigėjai, darbuotojai arba mokytojai. Tokiame renginyje pasaulio lietuviai užmezga ryšius, atranda palaikymą savo sumanymams, pavyzdžiui, patirties turintys kolegos dalijasi žiniomis su ką tik įsteigtos mokyklos bendruomene. Vyksta idėjų „medžioklė“ ir tikslų nustatymas visiems ateinantiems metams. Z. Pakštaičio pastebėjimu, į „Draugystės tiltą“ susirenka be galo iniciatyvūs žmonės.
„Lituanistinės mokyklos Europoje didžiąja dalimi yra palaikomos savanoriškomis iniciatyvomis. Tik labai retai jose dirbantys žmonės gauna atlyginimą. Tad visus atvykusius į „Draugystės tiltą“ galima vadinti entuziastais, idėjų žmonėmis. Galbūt ir mūsų komandai persidavė aplinkos įtaka, atėjus vakarui, filmavimams pasibaigus, ėmė kilti puikių minčių, kaip prisidėti prie liepos 1-ąją Vilniuje vyksiančio pasaulio lietuvių renginio „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“, – išduoda Z. Pakštaitis.
Visi laukia Tamstos mokytojos
„Draugystės tilto“ mama ir sumanytoja yra pasaulio lietuvė Eleonora Jonušienė, šiuo metu gyvenanti Los Andžele. Prieš 14 metų E. Jonušienė ir J. Šeštakauskaitė gyveno Stokholme, buvo aktyvios šio miesto lietuvių bendruomenės narės, darbavosi sekmadieninėje lituanistinėje mokykloje. Tuo metu trūko žinių, kaip pasaulio lietuvių vaikams ugdyti lietuvių kalbą. Gimė mintis sukurti pilotinį projektą – renginį, kuriame dalyvautų lituanistinės mokyklos, o lietuvių kalba taptų susitikimo pagrindas.
„Negalėjome nė įsivaizduoti, kad „Draugystės tiltas“ išgyvens tiek metų, apjungs tiek šalių, mokyklėlių ir į draugystę suburs tiek vaikų. Šiemet renginys vyko jau 14 kartą“, – pasakoja Tamsta mokytoja J. Šeštakauskaitė. Ji nuo pat renginio pradžios intensyviai darbavosi su trijų dienų sąskrydžio programa.
Ilgainiui J. Šeštakauskaitei gimė mintis sąskrydžiui pristatyti personažą – Tamstą mokytoją. Spontaniškai atsiradusi herojė iki šiol pasaulio lietuviams simbolizuoja „Draugystės tiltą“.
„Tai mokytoja, pasižyminti tokiu pat nenusakomu smalsumu kaip ir vaikai. Ji puošiasi ryškiai, daug keliauja, per metus mokiniams užduoda įvairiausių užduočių, kurias reikia įvykdyti ir pristatyti sąskrydžio metu. Tai labai linksma ir lengvai pasiutusi tetulė. Tamsta mokytoja keliavo į daugelį „Draugystės tiltų“, tik šiemet negalėjo atkeliauti į Vailę, bet atsiuntė video pasveikinimą“, – pasakoja pati Tamsta mokytoja.
Įsiminęs susitikimas
„Misija – Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą!“ dokumentiniame seriale išvysite daugybę pasaulio lietuvių minčių iš „Draugystės tilto“. Z. Pakštaitis prisimena labiausiai įsiminusį susitikimą. Tai pažintis su drabužių dizainere, lietuviško prekės ženklo „LT Identity“ kūrėja Jolanta Rimkute, kuri nuolatos galvoja apie lietuviškos tapatybės ženklus, analizuoja herbo, vėliavos simboliką ir jų reikšmes įpina į kuriamą madą.
„Diskutavome apie tai, kiek tautinius simbolius priima šiuolaikinė visuomenė, jaunimas. Ką daryti, kad žmonės savo šalies simbolika didžiuotųsi, nelaikytų jos banalia. J. Rimkutei puikiai sekasi aktualizuoti ir pritaikyti lietuviškus simbolius mūsų laikams“, – pastebi Z. Pakštaitis.
„Misija – Pasaulio Lietuva“ komandai įsiminė J. Rimkutės mintis, susijusi su Lietuvos švietimo sistema. Anot dizainerės, dešimtmečius mokyklose skaičiuojantys pedagogai turėtų užleisti darbo vietas jauniems mokytojams. Tai padėtų išspręsti daugybę šalies problemų.
„Anot kūrėjos, vis dar naudojamės tarybine mokymosi sistema ir taip sau kenkiame. Yra lietuviškas pasakymas: „Statome namą nuo vieno galo ardydami, prie kito kaldami lentas.“ Kol nematysime pagerėjimo mokyklose, tol patirsime didelių bėdų“, – teigia Z. Pakštaitis.
Kur tiltas ves kitąmet?
Paskutinę renginio dieną „Draugystės tilto“ vėliava iškilmingai perduodama kitąmet renginį organizuosiančiai pasaulio lietuvių bendruomenei. Būsimų organizatorių skelbimas – didžioji sąskrydžio intriga. Bendruomenių nariai ir mokyklų atstovai visaip bando nuspėti, kas gi galėtų kitą vasarą pakviesti atvykti į renginį. Šįkart buvo sutarta, kad 2019-ųjų vasarą pasaulio lietuviai susitiks Londone.
LRT.lt, organizatorių nuotr.
