Režisierė R. Rakauskaitė ir dr. D. Viliūnas domėjosi LTSC PLA turimais periodiniais leidiniais.
Šių metų sausio 16-17 dienomis Lituanistikos tyrimo ir studijų centre (LTSC) lankėsi svečiai iš Lietuvos – Vilniuje esančio Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Dalius Viliūnas ir kino menininkė Ramunė Rakauskaitė. Anksčiau JAV gyvenusi režisierė R. Rakauskaitė, atvykusi į Čikagą pristatyti savo režisuotą Arūno Matelio studijos „Nominum“ dokumentinį filmą „Radviliada“, būdama Lituanistikos tyrimo ir studijų centre domėjosi archyvuose esančia filmuota medžiaga dar vienam būsimam projektui.
Pagrindinis filosofijos istoriko dr. D. Viliūno viešnagės LTSC tikslas buvo Lietuvos egzodo filosofinės minties (metafizinės, politinės, etinės, visuomeninės) tyrimo perspektyva. Praėjusiame dešimtmetyje dr. D. Viliūnas parengė ir 2011 metais išleido žinyno „Lietuvos filosofinės minties istorijos šaltiniai“ III tomą - „Filosofija išeivijoje 1945-2000“ (Vilnius: LKTI). Viešėdamas LTSC svečias prisipažino tebejaučiantis asmeninę atsakomybę, kad nei jis, nei bendraautorių kolektyvas, rengęs minėtą „Žinyną“, neturėjo galimybių pastudijuoti LTSC saugomų tekstų: buvo apsiribota spauda ir rankraščiais, esančiais Lietuvoje. Beje, šį „Filosofijos išeivijoje“ žinyną LTSC turi, jį galima rasti Pasaulio lietuvių archyve (PLA) tarp kitų panašaus turinio leidinių.
Mūsų svečio paklausėme, kokius „atradimus“ padarė apsilankęs didžiausiame išeivijoje lietuvių archyve. „Pastebėjau, kad jau atlikti tyrinėjimai (pristatyti „Žinyne“) yra pakankamai išsamūs: kaip ir tikėjomės, dalis PLA saugomų tekstų – jau publikuotų, taigi žinomų, straipsnių mašinraščiai (pvz., Antano Maceinos). Pajutau palengvėjimą, kad, rodos, „Žinyno“ rengėjai praleido nedaug. Mano perversti Pietų Amerikos lietuvių filosofiniai darbai (jų neturime Lietuvoje) pasirodė esą iš esmės publicistinio lygio. Žinoma, tai paviršutiniškos mano įžvalgos, dirbti reikėtų ilgiau“, - sakė filosofijos istorikas.
Paklaustas, kokias perspektyvas jis mato tolimesniame LTSC ir Lietuvos mokslininkų bendradarbiavime, dr. D. Viliūnas sakė: „Tvirtai įsitikinau dviem dalykais. Pirma, Lietuvos intelektualinio paveldo tyrinėtojams PLA yra tikras lobis - pirmiausia dėl jame saugomų itin retų, iš esmės unikalių periodinių spaudinių. Lituanistinių studijų perspektyvos čia yra milžiniškos. Antra, yra visiškai akivaizdu, kad moksliniam darbui ir naujiems atradimams sąlygos tikrai geros: fondų ir net bylų aprašai pakankamai išsamūs, periodika sugrupuota pavyzdingai; tyrinėtojas, vedamas rūpestingų ir paslaugių LTSC darbuotojų, be vargo suras rūpimą archyvinį objektą. Tvirtai įsitikinau, kiek daug lemia begalinė pagarba nublokštųjų, išvietintųjų tautiečių dvasiniam palikimui. Minėtos pagarbos neatstos jokios šiuolaikinės technologijos, moderniausia įranga ir archyvarų sistemintojų armijos. Manyčiau, kad archyvas jokiu būdu ir niekada neturi būti skaidomas, kam nors „atiduodamas“. Linkiu, kad ši Lietuvos kultūros Atlantida išnirtų su visomis savo viršukalnėmis ne tik ateities tyrinėtojams, mokslininkams, bet ir savo šviesa šviestų bei stiprintų Lietuvos dvasią.“
Atsisveikindami svečiai sakė planuojantys sugrįžti į Čikagą ir čia pratęsti Lietuvos kultūrinio, intelektualinio paveldo tyrinėjimus - paveldo, kuris, pasak jų, XXI amžiuje taps vis aktualesnis.
LTSC vicepirmininkė Loreta Timukienė
