Lance‘as Armstrongas

Dviračių sportas ir toliau kovoja sudėtingoje kovoje su plačiai paplitusiu dopingo vartojimu, skelbia naujas didelės apimties tyrimas, nagrinėjęs šio sporto šakos pastarojo meto istoriją. Praėjusį sausį įkurta Nepriklausoma dviračių sporto reformacinė komisija (CIRC), kuri siekė išsiaiškinti, kaip dviračių sportas smuko į tokį gilų dopingo liūną praėjusio amžiaus 10-ame ir šio amžiaus 1-ame dešimtmečiuose, aršiai sukritikavo to laikotarpio dviračių sporto lyderius.

Komisijos išleistas 227 puslapių apimties tyrimas, pristatytas pirmadienį, išteisina Tarptautinės dviračių sporto sąjungos (UCI) vadovus nuo kaltinimų akivaizdžia korupcija, tačiau pasmerkia juos dėl daugybės kitų kaltinimų. Svarbiausias iš jų yra tas, kad UCI visai nenorėjo sugauti sportininkų sukčiautojų ir tokiu būdu užmerkė akis prieš visus, išskyrus pačius skandalingiausius dopingo vartojimo atvejus.

Tyrimo autoriai taip pat kaltina buvusius UCI prezidentus Heiną Verbruggeną ir Patą McQuaidą nedėjus pastangų sekti savo pačių antidopingo taisykles ir darius lengvatas į nemalonę patekusiam buvusiam čempionui Lance‘ui Armstrongui.

Tyrimo metu buvo apklausti iš viso 174 kovos su dopingu ekspertai, pareigūnai, dviratininkai bei kitos suinteresuotosios šalys. Štai pagrindinės ataskaitos išvados:

• Vienas „įtakingas dviračių sporto profesionalas“ mano, jog 90 proc. pelotono dviratininkų vis dar vartoja dopingą. Kitų teigimu, tai daro apie 20 proc. dviratininkų.
• Dviratininkai naudoja mikroskopines dopingo dozes, reguliariai vartodami mažus uždraustų medžiagų kiekius, kad apgautų pažangiausius jų aptikimo metodus.
• Piktnaudžiavimas gydytojų paskirtomis medžiagomis ir papildais yra plačiai išplitęs, vienam dviratininkui paminėjus, kad 90 proc. tokių medžiagų yra naudojamos apgaulės būdu pagerinti sporto rezultatus.
• Lygiai taip pat plačiai paplitęs yra svorio metimo vaistų, eksperimentinių medikamentų ir stiprių nuskausminamųjų vartojimas, sukeliantis mitybos sutrikimus, depresiją ir netgi haliucinacijas.
• Dopingui tapus konservatyvesne apgaulės priemone, į paviršių iškilo kiti sukčiavimo metodai, ypatingai susiję su pačiais dviračiais ir įranga.
• Dopingas sportininkų mėgėjų tarpe yra tapęs endemija.

Daugiau nei $3 mln. kainavusį tyrimą atliko CIRC pirmininkas ir buvęs Šveicarijos prokuroras dr. Dickas Marty bei du vicepirmininkai – vokiečių kovos su dopingu ekspertas prof. Ulrichas Haasas ir australas Peteris Nicholsonas, anksčiau atlikęs tarptautinio terorizmo ir karo nusikaltimų tyrimus.

UCI prezidentas Brianas Cooksonas, kuris 2013 m. postą perėmė žadėdamas naują pradžią organizacijai, kuriai smarkiai pakenkė jos artimi ryšiai su Armstrongu, padėkojo komisijai už jos darbą ir nebandė dangstyti tyrimo išvadų.

„Akivaizdu, kad praeityje UCI smarkiai nukentėjo nuo geros vadovybės trūkumo, kuomet atskiri asmenys priimdavo svarbius sprendimus vieni patys“, - sakė Cooksonas.

„Daugybė šių sprendimų pakenkė pastangoms kovoti su dopingu, pastatė UCI į keistai artimą poziciją šalia tam tikrų dviratininkų ir iššvaistė daugybę laiko ir resursų atvirame konflikte su tokiomis organizacijomis, kaip Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA) ir JAV antidopingo agentūra (USADA)“, - sakė jis.

Cooksonas taip pat pažymėjo, kad jo pirmtakai ir artimi jų partneriai reguliariai kišdavosi į dopingo bylas, „sugriovusias pasitikėjimą UCI ir pačiu dviračių sportu“.

Bandos mentalitetas ir kritęs didvyris

Problemoms, apie kurias kalbėjo Cooksonas, ataskaitoje yra skirta daugiau nei 120 puslapių su kaltės įrodymais. Tyrimo išvadose taip pat aiškinama, kaip dviračių sportas visuomet pro pirštus žiūrėjo į dopingo vartojimą bei propagavo giliai įsišaknijusią, į mafijos panašią „tylėjimo įstatymo“ kultūrą, nekalbant apie dopingą, kai šis visą sportą pakeitęs narkotikas tapo lengvai prieinamas 10-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Kadangi pirmieji jo aptikimo kraujyje testai buvo sukurti tik 2000-aisiais, o dopingas leido pagerinti sporto rezultatus 10-15 proc., greitai jį naudoti ėmė beveik visi dviratininkai. Kaip rašoma ataskaitoje, būtų sudėtinga „pervertinti šios medžiagos naudojimo mastus pelotone“.

Ne vienas apklaustasis CIRC sakė, kad UCI laikėsi tokio požiūrio, jog organizacija turėtų bandyti suvaldyti problemą ir užtikrinti, kad dviratininkai nesukeltų pavojaus savo gyvybei, tačiau sukčiautojų gaudymas teptų organizacijos reputaciją. Būtent tokio požiūrio laikėsi ir buvęs UCI prezidentas Verbruggenas, perėmęs valdymą to, kas tada buvo nereikšmingas valdžios organas, ir pavertęs jį kur kas didesniu ir ambicingesniu aparatu. Pasak pranešimo, olandas UCI turėjo kone diktatorišką galią 1991-2005 m. laikotarpiu, o valdant savo paties atrinktam įpėdiniui, airiui McQuaidui, ir toliau laikė vadeles savo rankose.

Eksprezidentų porelė džiaugsis, kad jiems buvo panaikinti patys rimčiausi kaltinimai, ypatingai tas, jog Armstrongas juos papirko, kad šie paslėptų teigiamų testų rezultatus 2001 m., ir tas, kad jis nupirko tai, kas turėjo būti nepriklausomas UCI užsakytas tyrimas, nagrinėjęs įtarimus, jog jis vartojo dopingą per 1999-ųjų Tour de France lenktynes.

Tačiau CIRC nepagailėjo jų dėl daugybės akivaizdžiai neteisingų sprendimų ir prasto valdymo pavyzdžių:

• 1997-ųjų pasaulio čempionui Laurentui Brochardui ir 1999-ųjų pasaulio čempionui Armstrongui buvo leista atgaline data pažymėti savo vaistų receptus, kad šie išvengtų sankcijų, tokiu būdu akivaizdžiai sulaužant antidopingo taisykles.
• McQuaidas nepasitaręs vienašališkai leido Armstrongui dalyvauti 2009 m. lenktynėse Tour Down Under, nepaisant to, kad jis nebuvo testuojamas dėl dopingo vartojimo likus šešiems mėnesiams iki jų, kaip to reikalauja reglamentai. Tuo pat metu buvo paskelbta, kad Armstrongas vėliau tą patį sezoną dalyvaus Tour of Ireland - renginyje, organizuojamame „žmonių, žinomų McQuaidui“.
• Nors Armstrongas ir neužsakė 2006 m. tyrimo apie tariamai teigiamus jo dopingo testo rezultatus per 1999 m. Tour de France lenktynes, jo advokatai parašė didelę dalį šio tyrimo skirsnių kartu su aukščiausio rango UCI vadovybe, desperatiškai norėjusia permesti kaltę nuo dviratininko laboratorijai, kuri išplatino šiuos rezultatus, ir WADA.
• UCI paprašė ir priėmė dvi milžiniškas aukas iš Armstrongo, bei teikė užklausas dėl reguliaresnių dovanų iki pat 2008-ųjų.
• Abu prezidentai pakartotinai gynė Armstrongą nuo kaltinimų sukčiavimu, bei palaikė jį dviejose visuomenės dėmesio susilaukusiose teisminėse bylose.

UCI taip pat kritikuojama dėl savo išlaidų kontrolės, etikos pažeidimų ir rinkiminių praktikų, Verbruggeną ir McQuaidą apkaltinus organizacijos taisyklių pažeidinėjimu per 2005 ir 2013 m. rinkimus.

Abu vyrai šias esmines tyrimo išvadas vertino pabrėždami, kad nerasta jokių korupcijos ar tiesioginių suokalbių su bet kuriuo iš daugelio dopingo skandale patekusių dviratininkų įrodymų, galėjusių vykti jų prezidentavimo laikotarpiu, o Verbruggenas BBC žinioms sakė: „Kaip galiu kritikuoti tai, kad mane išteisino dėl tiesos nuslėpimo ir kyšininkavimo?“ Jis taip pat pažymėjo, kad „praėjus 25-eriems metams yra labai lengva perrašyti visą istoriją“.

Žinoma, vienas vyras, kuris labai norėtų perrašyti istoriją, yra Armstrongas, kuris praėjusį mėnesį sakė turintis vilties, kad du jo CIRC duoti interviu padės panaikinti jam paskirtą draudimą visą gyvenimą užsiiminėti beveik visomis profesionalaus sporto šakomis. Armstrongas taip pat sakė esąs „dėkingas“ CIRC už tai, kad jam buvo leista padėti vykdant tyrimą, bei teigė, jog jis „giliai gailisi dėl daugelio dalykų, kuriuos yra padaręs“. Buvusi sporto žvaigždė greičiausiai bus labai nusivylusi tuo, kad CIRC nepasinaudojo savo teise paprašyti USADA persvarstyti savo įvestas sankcijas.