„Houston Rockets“ ekipoje pradedantis įsitvirtinti Donatas Motiejūnas atskleidė daugiau apie savo vaidmenį komandoje ir asmeninį kelią link NBA. Lietuvis papasakojo, kokią įtaką jam turėjo Arvydas Sabonis, apie sunkumus atvykus į NBA ir meilę futbolui.

– Atrodo, kad nepaisant netekčių, jūs mėgaujatės krepšiniu?

– Kadangi mūsų rotacija sumažėjo, visi turi pasitempti. Nėra jokio atsipalaidavimo. Tu žinai, kad turi atiduoti viską, ką turi, nes už tavęs nėra jokio kito vyruko. Mūsų gynyba yra svarbi. Manau, kad ji labai patobulėjo nuo praėjusio sezono.

– Kodėl? Nors praradote gynybinio plano žaidėjus, tačiau jūsų gynyba yra viena geriausių lygoje, o jūs esate vienas iš dešimties geriausiai lygoje besiginančių žaidėjų.

– Tai rodo, kad esame stiprūs kaip komanda. Manau, kad mūsų laukia šviesi ateitis.

– Ar yra kažkokių pokyčių?

– Taip, treneris pakeitė keletą dalykų. Dabar mūsų gynyba yra fenomenali.

– Turėtų būti gera jaustis vienu iš pagrindinių žaidėjų puolime. Dėl kitų žaidėjų traumų jums buvo patikėtas kur kas svarbesnis vaidmuo.

– Taip. Iš vienos pusės, tai yra smagu, bet treneris turi tiesiog nuimti spaudimą nuo Jameso Hardeno.

– Atrodo, kad jums patogiausia žaisti nugara į krepšį. Ar tai tiesa?

– Aš tai praktikavau, kai dar buvau vaikas. Manau, kad tai yra mano stiprioji pusė.

– Kaip jūsų karjera klostėsi Lietuvoje?

– JAV vaikai žaidžia už savo mokyklas, o Europoje yra mokyklos ir krepšinio mokyklos. Aš lankiau krepšinio mokyklą nuo septynerių metų. Kauno krepšinio mokykla buvo visai šalia mano mokyklos. Man ten labai patiko ir mano tėtis tai pamatė. Jis sakydavo, kad jeigu gerai nesimokysiu, nebus jokio krepšinio. Aš net verkdavau, nes krepšinis man buvo numeris vienas.

– Kokią įtaką jums turėjo Arvydas Sabonis?

– Jis vis dar legenda. Vienas iš geriausių lietuvių, kurie žaidė krepšinį. Artūras Karnišovas man pasakojo, ką reiškia su juo žaisti. Sakė, kad rankos visada turi būti pasiruošusios, nes nežinai, kada jis darys perdavimą.

– Kai A.Sabonis atvyko į Portlando ekipą, jo karjera jau buvo besileidžianti. Mes nepamatėme, koks geras jis buvo?

– Labai liūdna, kad jis negalėjo atvykti anksčiau. Viskas dėl situacijos Sovietų Sąjungoje. Tačiau jis vis tiek puikiai žaidė. Kai jam buvo 36-eri, jis dar žaidė Eurolygoje. Aš žaidžiau „Žalgirio“ dublerių komandoje ir sekiau jo žaidimą. Mano tėtis visuomet man jį rodė kaip gerą pavyzdį – jis yra geras vyrukas, šeimos žmogus ir pan. Jis buvo nuostabus. Aš jį stebėjau ir žinojau, kad noriu būti toks, kaip jis.

– Kiek svarbu jums yra palaikyti gerą sportinę formą?

– Sezono metu tu gali sustiprėti fiziškai, o jam pasibaigus gali gerinti savo žaidimo detales. Manau, kad lygiai tiek pat svarbu treniruotis sezono metu ir po jo.

– Atvykęs į komandą pasirodėte šiek tiek „pasikėlęs“... Visi tie komentarai apie Dwightą Howardą ir pan. Ar jūsų požiūris pasikeitė?

– Žinojau, kad man nėra geresnės vietos tobulėti. Tačiau buvo sunkiau negu tikėjausi. Kiekvieną dieną reikia kovoti ir įrodyti, kad esi vertas vietos komandoje. Ir tai nesibaigia su sezonu, nes žinai, kad kiti vyrukai irgi stengiasi.

– Esate futbolo gerbėjas. Jūsų mėgstamiausia komanda - Miuncheno „Bayern“. Kodėl Arjenas Robbenas tiek daug vaidina?

– Nenoriu apie tai kalbėti. Pasižiūrėkite į Ispanijos rinktinę. Jie yra didžiausi aktoriai.