Greičiausiai jau žinote, kad geras nakties miegas vaidina svarbų vaidmenį metant papildomus kilogramus - mokslininkai jau seniai yra susieję miego trūkumą su svorio augimu, ir, atvirkščiai, tyrimai rodo, kad geras miegas paprastai padeda numesti svorio. Tačiau dabar pasirodęs naujas tyrimas atskleidė, kad jeigu norite numesti svorio laikydamiesi dietos, baltymais praturtintas mitybos planas yra pats geriausias pasirinkimas, nes jis iš tiesų pagerina jūsų miego kokybę.
„Mūsų tyrimas rodo, kad tai, ką valgote mesdami svorį, gali turėti įtakos tam, ar gerėja jūsų miegas, - sako tyrimo autorius Wayne‘as W. Campbellas, mitybos mokslo profesorius iš Purdue universiteto. – O baltymais praturtintos dietos laikymasis pagerina miegą.“
Campbellas ir jo komanda atliko du tyrimus, kad išsiaiškintų, ar baltymų turtinga dieta iš tiesų gerina miego kokybę. Vienas iš jų atskleidė, kad baltymų šaltinis (augalinis arba gyvulinis) neturi įtakos miego kokybei taip, kaip jos turi iš baltymų gaunama kalorijų dalis. Antrasis tyrimas – vienas kruopščiausių tyrinėjant baltymų poveikį miegui – parodė, kad baltymais praturtintos dietos besilaikę asmenys išsimiegojo geriau nei tie, kurie vartojo mažiau baltymų.
Tačiau kokiu būdu tokia mityba gerina miegą? Ankstesni tyrimai rodo, kad mūsų smegenų neurotransmiterius ir kitus miego cikle dalyvaujančius junginius galimai įtakoja tai, ką mes valgome. Tiksliau kalbant, didesnis suvartotų baltymų kiekis gali pakeisti organizmo insulino ir perduodamų aminorūgščių kiekius, kas turi įtakos serotonino ir melatonino gamybai, kas, savo ruožtu, taip pat įtakoja miegą.
Pirmajame tyrime dalyvavo 34 antsvorio turintys ar nutukę suaugusieji, kurie laikėsi baltyminės dietos. Vienai grupei buvo paskirta gyvulinių, kitai – augalinių baltymų dieta. Kiekviena grupė buvo padalinta į dar tris pogrupius. Pirmojo dietą sudarė apie 10 proc. baltymų, antrojo – 20 proc., trečiojo – 30 proc.
Tyrėjai matavo tiriamųjų miego kokybę remiantis klausimynais, kurie, be miego trukmės matavimo, įtraukė ir tokius faktorius kaip migdomųjų ar raminamųjų vartojimas, prabudimai naktį, miego gilumas, bei užmigimo trukmė. Paaiškėjo, kad nors baltymų tipas (augalinės ar gyvulinės kilmės) neturėjo įtakos miego kokybei – tiek valgiusiųjų jautieną ir kiaulieną, tiek sojas ir ankštines daržoves balai buvo panašūs – miego kokybė pagerėjo tiems, kurių mitybą sudarė 20 proc. baltymų lyginant su vartojusiais 10 proc. baltymų (vartojusiųjų 30 proc. baltymų miego kokybė buvo tokia pati, kaip ir 20 proc.).
Kad dar kruopščiau ištyrinėtų, kaip tiriamųjų suvartotas baltymų kiekis paveikė jų miegą, mokslininkai atliko antrąjį tyrimą, kuris lygino miego kokybę tarp tų, kurie suvartojo daugiausiai baltymų, ir tų, kurie vartojo įprastą jų kiekį.
Antrajame tyrime dalyvavo 44 antsvorio turintys arba nutukę suaugusieji, kuriems atsitiktiniu būdu buvo paskirta keturis mėnesius laikytis dietos su dideliu arba normaliu kiekiu baltymų. Kiekviena grupė vartojo tą patį maistą, tačiau į pirmosios grupės mitybos planą buvo papildomai įtraukti pieno baltymų milteliai, kai tuo tarpu kiti tiriamieji vartojo angliavandenių miltelius. Baltymų kiekis kiekvienam tiriamajam paskirtas pagal jo kūno svorį, o baltymais praturtintos dietos besilaikiusiems asmenims paskirta suvartoti maždaug dukart daugiau baltymų nei kitiems.
Tuomet tyrėjai dar kartą pasitelkė klausimynus, siekdami išsiaiškinti tiriamųjų miego kokybės pokyčius, tačiau šįkart jie jį turėjo atlikti kartą per mėnesį, t.y. iš viso keturis kartus. Daugiau baltymų suvartoję tiriamieji tyrimo laikotarpiu patyrė tolygų bendros miego kokybės gerėjimą, ir po keturių mėnesių tik pusės jų miego kokybė išliko tokia pati, kaip ir tyrimo pradžioje. Tuo tarpu mažiau baltymų vartoję asmenys tiriamojo laikotarpio pradžioje pranešė apie miego kokybės prastėjimą, nors, artėjant jo pabaigai, šie skaičiai pagerėjo.
Tačiau kokiu būdu tokia mityba gerina miegą? Ankstesni tyrimai rodo, kad mūsų smegenų neurotransmiterius ir kitus miego cikle dalyvaujančius junginius galimai įtakoja tai, ką mes valgome. Tiksliau kalbant, didesnis suvartotų baltymų kiekis gali pakeisti organizmo insulino ir perduodamų aminorūgščių kiekius, kas turi įtakos serotonino ir melatonino gamybai, kas, savo ruožtu, taip pat įtakoja miegą. Nors Campbello atlikti tyrimai neatsižvelgė į tuos biologinius faktorius, jis sutinka, kad tai gali paaiškinti ir jo tyrimo išvadas.
