Didžioji kinų siena (Chang Cheng - Ilgoji siena) - be abejonės, vienas įspūdingiausių žmogaus statinių pasaulyje. Manoma, kad sienos ilgis siekia apie 6 350 km (pagrindinės jos atkarpos ilgis - apie 2 400 km ilgio). Tačiau kai kuriuose šaltiniuose galima rasti, jog sienos ilgis yra beveik 6 800 km, bet ne visais laikais siena buvo vienodo ilgio Kad ir kaip ten būtų, sutariama dėl vieno - tai didžiausias rankų darbo statinys pasaulyje.
Didžioji siena - tai gynybinis įrengimas Kinijos šiaurėje ir šiaurės vakaruose. Pagrindinė jos dalis puikiai prisitaikiusi prie reljefo, vingiuoja palei upių vagas, slėnius ir kalnus. Siena buvo statoma iš akmenų ir žemės bei molio, o jos dalys rytuose buvo apmūrytos plytomis. Apačioje jos plotis siekia 4,6-9,1 m (vidutiniškai 6 metrai), o viršuje - iki 7,6 m. Jos aukštis taip pat siekia vidutiniškai 7,6 m (neskaitant dantytos gynybinės sienos). Maždaug kas 180 m buvo įrengti sargybos bokštai (apie 12 m aukščio).
Jau prieš 2 700 m. atskiros kunigaikštystės statė savo sienas, kad atsiskirtų nuo kaimynų. Pirmasis Kinijos imperatorius įsakė jas nugriauti (maždaug prieš 2 200 m.), kadangi jis siekė suvienytos imperijos. Tada išliko tik sienos, esančios šiaurėje, ir gynusios nuo klajoklių tautų, tokių kaip hunai ir mongolai. Didžioji kinų siena tęsiasi nuo Chinvangtao rytuose iki Kaotai vakaruose (Gansu provincija).
Didesnioji sienos dalis buvo pastatyta valdant pirmam Kvinų dinastijos imperatoriui Kvin Ši Huangdi. Tik jo valdymo metu buvo pradėti sistemingi sienos statybos darbai, gynybinių pylimų įrengimas (maždaug 221 m. prieš Kristų). Apie 204 m. prieš Kristų darbai buvo baigti. Spėjama, kad prie Kvin Ši Huangdi pastatyta beveik 1 900 km sienos. Tuo tarpu apie anksčiau pastatytas sienos dalis vis dar negalima pasakyti, ar jos buvo pastatytos kaip viena visuma, ar visiškai nepriklausomai viena nuo kitos. Kad ir kaip ten būtų, Hanų dinastijos metu sienos dalys buvo sutvirtintos ir tarpusavyje sujungtos. Pirmoji siena vėliau nugriuvo, nes imperijos centras persikėlė tolyn į pietus, o mongolai, nuo kurių ji turėjo apginti, ją smarkiai apgadino, kai jie XIII a. užkariavo Kiniją. Tik kita, Mingų dinastija (1368- 1644), vėl užsiėmė sienos statyba, siekdama sustabdyti klajoklių tautas. Mingų dinastijos valdymo metais siena buvo patobulinta ir išplėsta, pakeičiant senus molio ir žemės pylimus mūrine siena. Šiuo laikotarpiu siena buvo pastatyta tokio ilgio ir tokios formos, kokią mes ją šiandien žinome. Dabar restauruota tik pora sienos kilometrų, ištisos sienos dalys smarkiai apgriuvo, o kai kurios yra visiškai sunykę.
Ilgus metus vyravo nuomonė, jog kinų sieną galima pamatyti iš Mėnulio plika akimi. Tačiau tai netiesa, kadangi siena nėra pakankamai plati. Kai pirmasis Kinijos astronautas Jong Livei 2003 m. spalio mėn. sugrįžo iš kosmoso, jis pasakė: „Vaizdas buvo nuostabus. Bet aš negalėjau matyti Didžiosios sienos.“
Dabar Didžioji kinų siena yra gausiai lankoma turistų. Jei kada nors sumanysite nuvykti į Kiniją, dabar yra keturios populiarios Didžiosios sienos dalys, dažniausiai lankomos turistų. Tai Badalingo atkarpa, Mutianju atkarpa, Simatai atkarpa ir Šiziaguan atkarpa. Turbūt labiausiai turistų mėgstama Badalingo atkarpa, kuri yra maždaug už 70 km nuo Pekino, tačiau visos jos mokslininkus, turistus ir tyrinėtojus domina skirtingais aspektais. Geriausias laikas lankyti Didžiąją Kinijos sieną - tarp gegužės ir spalio, kai būna geriausias oras.
1987 metais UNESCO paskelbė Didžiąją Kinijos sieną pasaulio kultūros paveldu.
