Į pensiją išėjęs pagrindinės mokyklos direktorius buvo taip sujaudintas Donaldo Trumpo, kad persiregistravo respublikonu, kad tik šio antradienio pirminiuose rinkimuose galėtų atiduoti savo balsą milijardieriui. Tą patį padarė plieno gamyklos darbininko dukra, du kartus balsavusi už Baracką Obamą, kuriai „įgriso“ demokratų politinis korektiškumas. Sutuoktinių pora, tapę Trumpo kampanijos savanoriais – ji yra darbo netekusi oro uosto darbuotoja, o jis – darbo netekęs vilkiko vairuotojas – 30 metų buvo demokratais, tačiau dabar tai pasikeitė.
„Mes visada balsavome už demokratus, tačiau daugiau to nebedarome“, – sakė 49-erių Laurie McGinnis, jos vyrui, 57-erių Ricky, kabinant Trumpo plakatą prie jų namų Pietų Grinsburge.
Demokratai tampa respublikonais
Kai kurie naujieji Pensilvanijos respublikonai tik oficialiai įtvirtina procesą, prasidėjusį nuo Ronaldo Reagano rinkimų 1980-aisiais, kai konservatyvių pažiūrų šios buvusios pramoninės valstijos demokratai ėmė tolti nuo savo partijos. Kiti pokytį padarė staiga, įkvėpti Trumpo ir tikindami, kad jiems jau galutinai įgriso partija, nebekalbanti jų kalba.
Tačiau juos sudėjus kartu, rezultatas atskleidžia vieną didžiausių partijos priklausomybės pokyčių Pensilvanijoje: šiais metais net 61 500 demokratų tapo respublikonais, o nuo 2015 metų rudens rinkimų tokių yra net 145 tūkstančiai, atskleidžia valstijos statistika, patikrinta abiejų partijų analitikų. Tai yra daugiau naujų respublikonų nei per praėjusius ketverius metus drauge sudėjus.
Šis pokytis pasitarnavo Trumpui, kuris ne tik ir vėl triumfavo antradienio pirminiuose rinkimuose, bet ir sumažino Pensilvanijos, du kartus balsų daugumą atidavusios už Obamą, demokratų rinkėjų gretas, taip įtvirtinant ją svarbia žaidėja lapkričio mėnesio visuotiniuose rinkimuose.
„Partijų keitimas evoliucionuoja jau du dešimtmečius. Tiesiog dabartinė situacija procesą pagreitino, – sako Franklino ir Maršalo universiteto Lankasteryje, Pensilvanijos valstijoje, profesorius G. Terry Madonna. – Daugelis jų yra Reagano demokratai – baltaodžiai, darbininkų klasės, su $35-$40 tūkstančių ar mažesnėmis metinėmis pajamomis, turintys vidurinį ar žemesnį išsilavinimą. Jie pyksta, jaučiasi pamiršti ir apleisti. Jiems atrodo, kad Trumpas yra jų pusėje.“
Trumpo kampanijos būstinės, įsikūrusios į pietus nuo Pitsburgo, Monrovilio priemiestyje, savanorė Tricia Cunningham sako, kad pusė įstaigos slenkstį peržengiančių žmonių yra perėjūnai iš demokratų partijos. Tiek daug žmonių pasisiūlė savanoriauti ir panoro gauti kampanijos plakatus savo vejoms, kad biurui teko atidaryti antrą aukštą, o vienam žmogui skirti tik po vieną plakatą, pasakojo Cunningham.
Partijos pamiršti ir apleisti
Buvęs mokyklos direktorius Roxas Serrao 2008-aisiais balsavo už Obamą ir liko demokratu tam, kad galėtų palaikyti demokratų kandidatus vietos rinkimuose, nors kažkada pats ir buvo respublikonu. Praėjusį mėnesį jis vėl oficialiai perėjo į respublikonų partiją ir kasdien nuvažiuoja 40 mylių, kad galėtų savanoriauti Trumpo atstovybėje, tikindamas, kad jaučiasi esąs „bendruomenės dalimi“, nes „politikams žmonės visai nerūpi“.
Iš dalies, tai, kas vyksta šioje kadaise klestėjusios plieno ir anglies pramonės valstijoje, kurioje daugelis žmonių šiandien turi kovoti už išgyvenimą, nėra didelė politinė mįslė. Milžiniškas nuo greitkelio gerai matomas stendas perspėja, kad saulės ir vėjo energija nėra patikima alternatyva iškastiniam kurui.
Pagrinde iš baltaodžių sudarytas Pensilvanijos elektoratas reprezentuoja ankstesniąją Amerikos „tautų katilo“ versiją – rytų europiečius, italus, airius, kurie neturi nieko bendra su naująja demokratų koalicija, kurią sudaro jaunimas, mažumos ir didmiesčiuose gyvenantys aukštesniojo sluoksnio profesionalai. Dauguma žmonių čia gyveno ištisomis kartomis, o tuo metu šalies ekonominės ir demografinės tendencijos ėjo kita linkme.
„Už demokratus balsavome 59 metus, – sako į pensiją išėjusi paštininkė Eleanor Kanick, kalbėdama apie save ir savo vyrą suvirintoją Stanley. – Mūsų tėvai irgi buvo demokratai. Aš vis sakau, kad jie turbūt vartosi kapuose.“
Buvęs demokratų apygardos įgaliotinis Vestmorlande Tomas Balya, šiuo metu vedantis vietinės radijo stoties laidą, tikino, kad į eterį skambinantieji dažnai dalinasi nerimu ir baime dėl kintančių socioekonominių sąlygų, su kuriomis jie nespėja. Balya nuomone, demokratams prireiks visos kartos, kad jie atgautų savo nuostolius.
„Žmonėms nerimą kelia besikeičiantis pasaulis, – sakė jis. – Tai kartų klausimas. Nepriversi 50-metį peržengusio žmogaus keisti savo įsitikinimus. Tai greitai nepasikeis.“
Tačiau kiti demokratų partijoje mato gilesnį atotrūkį ir pritaria požiūriui, puikiai išdėstytame Thomaso Franko naujoje knygoje „Listen, Liberal“ – kad demokratai siekia pritraukti pasiturinčius metropolitenų gyventojus ir sparčiai augančias mažumų grupes, savo darbininkų klasės rinkėjus laikydami savaime suprantamu dalyku.
Dorothy Aukscunas užaugo netoli nedidelio miestelio, kuriame gyvena ir šiandien. Jos tėvas, serbų imigrantas, dirbo meistru plieno gamykloje – šis darbas leido jo žmonai likti namie auginti keturių vaikų. Per 2008-ųjų metų pirminius rinkimus ji su anūke per televiziją stebėjo istorinį įvykį ir verkė, kai Hillary Clinton pralaimėjo Obamai.
Sėdėdama vietos kavinėje kartu su 33-ejų sūnumi Micah, kuris iš demokrato taip pat tapo respublikonu, ji paaiškino, kad pavargo nuo partijos nuolatinio dėmesio „politiškai korektiškiems“ klausimams (pavyzdžiui, kas turėtų kepti tortą homoseksualų vestuvėms ir ar vietoj „Linksmų šv. Kalėdų“ reikėtų sakyti „Linksmų švenčių“), tuo metu, kai aštrėja terorizmo problema, o šeimoms reikia kažkaip išgyventi už atlyginimus, kurie nė kiek nepaaugo nuo to, ką jos vyras uždirbdavo prieš 30 metų.
„Aš sakyčiau, kad tai ne aš nutolau nuo demokratų partijos. Tai demokratų partija nutolo nuo manęs“, – sako ji.
Šiame rinkimų sezone Clinton ji jau neberemia, nes jaučia, kad politikė oportunistiškai daro viską, kad tik sutriuškintų netikėto populiarumo sulaukusį varžovą Bernie Sandersą, net ir eina per daug į kairę.
Moteris pasakojo, kad priimti sprendimą oficialiai persiregistruoti lengva nebuvo, tačiau pernai rudenį nuėjusi keistis vairuotojo pažymėjimo, pildydama dokumentus ji pažymėjo kitą laukelį. Jos sprendimo nepakeitė net tai, kad tuo nebuvo patenkinti anūkai, labiausiai palaikantys Sandersą.
Nereikšmingas pokytis?
Demokratai vykstančio pokyčio nesureikšmina. Pridėjus 89 tūkstančius nuo rudens naujai užsiregistravusių demokratų, galutinis respublikonų gretų padidėjimas šioje daugiau nei 8 milijonus rinkėjų turinčioje valstijoje buvo 56 tūkstančiai. Pensilvanijoje demokratai turi daugiau nei 900 tūkstančių rinkėjų persvarą.
„Tai labai tiktų Trumpo naratyvui, kad jis pritrauks visai naujus rinkėjus ir suteiks ryškų balsą Pensilvanijos ir aplinkinėms valstijoms, – sakė demokratų partijos atstovas Prestonas Maddockas. – Patikėsiu tuo, kai pats pamatysiu.“
O ir respublikonai šiuo migravimu į savo partiją per daug nedžiūgauja, nes labai gerai supranta, kad šis entuziazmas yra labiau susijęs su noru balsuoti už Trumpą, nei palankumo pačiai respublikonų partijai demonstravimas. Uždara valstijos pirminių rinkimų sistema privertė rinkėjus arba oficialiai pasirinkti vieną ar kitą partiją, arba antradienio rinkimuose iš viso nedalyvauti. Partijos atstovai puikiai supranta, kad jų ryšys su šiais rinkėjais yra silpnas ir nepatvarus.
„Abi partijos nebežino, kaip atkurti prarastą ryšį su viduriniąja klase, – sako respublikonų partijos Vestmorlando apygardoje pirmininkas Michaelas T. Kornsas. – Nemanau, kad kas nors tiesiogiai kreipėsi į Vestmorlando rinkėjus. Jie yra ir toliau ignoruojami, kas vyksta jau seniai.“
Laurie ir Ricky McGinnisai, kurie čia pragyveno visą gyvenimą, pasakojo žiūrėję pirmuosius respublikonų debatus praėjusią vasarą ir pradėję svarstyti galimybę pakeisti partiją.
„Mes tiesiog sėdėjome iš nuostabos išsižioję“, – pasakojo McGinnis, kuri, kaip ir jos vyras, buvo atleista iš darbo ir gyvena iš neįgalumo pašalpos.
Jiems įspūdį padarė Trumpo pasiryžimas kritiškai atsiliepti apie imigrantus ir kitais klausimais – taip, kaip kiti politikai nedrįso. „Visas tas politinis korektiškumas iš daugumos buvo atėmęs balsą“, pridūrė ji.
Ir nors kažkas iš jų kiemo pavogė Trumpo kampanijos plakatą, ji jau prie vėliavos koto priklijavo kitą. Jų auginama keturmetė anūkė stebėjo, kaip senelis iškėlė plakatą prie namo.
„Man nesvarbu, kiek plakatų jie pavogs, – sakė moteris. – Rinkėjų ryžto tai nesumažins.“
