Pasaulio istorijoje yra daug paslapčių. Nors tyrinėjimų metodai vis tobulėja ir jiems skiriamos milijardinės sumos, kai kurių dalykų mokslas iki šiol taip ir neišaiškino...
Kas pastatė piramides?
Kad ir kiek šiuolaikiniai mokslininkai laužytų galvas, bandydami įminti piramidžių statybos mįslę, įtikinamų versijų iki šiol nėra. Vieni specialistai mano, kad piramidės buvo statomos iš gatavų luitų, iškaltų iš akmens, kiti teigia, kad blokai buvo gaminami statybos vietoje iš akmens skaldos ir „geopolimerinio betono“ mišinio. Kadangi tokie procesai reikalauja nepaprastai daug darbo, visos šios hipotezės kelia abejonių. Neaišku ir kas piramides statė, vergai ar laisvai samdomi darbininkai, ir kiek jų buvo.
Ar egzistavo Atlantida?
Atlantida - senovės pasaulio legendinis žemynas ar sala. Ją išsamiai aprašė Platonas, savo kūriniuose minėjo Herodotas, Diodoras iš Sicilijos, Posidonijus, Strabonas, Proklas. Pasak Platono, sala buvo į Vakarus nuo Heraklio stulpų, priešais Atlanto kalnus. Per stiprų žemės drebėjimą ji per vieną dieną paniro po vandeniu. Tai įvyko apie 9500 m. pr. m. e. Atlantidos buvo ieškoma visame pasaulyje, nuo Gibraltaro iki Peru ir Brazilijos, bet šiandien nėra nė vienos moksliškai pagrįstos jos buvimo vietos teorijos.
Ar vyko Pasaulinis tvanas?
Pasaulinis tvanas yra minimas ne tik kanoninėse Biblijos knygose, bet ir vėlesniuose apokrifuose, pavyzdžiui, Enocho knygoje. Siužetas apie tvaną randamas ir kitose senovės knygose bei mituose. Pirmosios mus pasiekusios šumerų poemos apie tvaną datuojamos XVIII a. pr. m. e.
Bet ar tvanas buvo iš tiesų? Istorikai kol kas negali pateikti vienareikšmiško atsakymo. Tačiau, pavyzdžiui, yra žinoma, kad apie 5600 m. pr. m. e. Viduržemio jūros regione kilo tikras tvanas, kai dėl žemės drebėjimo Juodosios jūros lygis pakilo 140 m, ji padidėjo 1,5 karto, atsirado Azovo jūra. Galbūt tų vietų gyventojams tai ir buvo „pasaulinis tvanas“?
Kas tie šumerai?
Apie šumerus pasaulis sužinojo tik XIX a. viduryje, kai mokslininkai įrodė, kad egzistavo Tarpupio valstybė, kurios amžius siekia 6000 metų. Būtent iš jos Babilonas ir Asirija paveldėjo savo kultūrą. Iki šiol nežinoma, iš kur šumerai atvyko į Mesopotamiją. Spėjama, kad tai buvo kalnų regionas, nes šumerų kalba „šalis“ ir „kalnas“ rašomi vienodai. Toje vietovėje turėjo būti išsivysčiusios technologijos - šumerai buvo daugelio sričių pionieriai, nuo astronomijos iki fizikos. Spėjama, nors neįrodyta, kad tai galėjo būti Indijos pietinė dalis.
Nuo ko mirė Aleksandras Makedonietis?
Iki šiol nežinoma, kur yra palaidotas Aleksandras Makedonietis. Tai gerokai sumažina šansus įminti pagrindinę mįslę - nuo ko jis mirė pačiame jėgų žydėjime, būdamas 32-ejų. Persai, kuriuos jis negailestingai sutriuškino, tvirtino, kad karvedį nubaudė dangus už karaliaus Kyro kapo išniekinimą. Namo grįžę makedonai pasakojo, kad didysis karvedys mirė nuo girtavimo ir paleistuvystės. Romos istorikai manė, kad jis buvo nunuodytas lėto veikimo nuodais. Pagal labiausiai paplitusią versiją Aleksandras mirė nuo maliarijos.
Kokia buvo didžiojo tautų kraustymosi priežastis?
Didysis tautų kraustymasis sunaikino Romos imperiją. Nors versijų yra daug, iki šiol nėra žinoma, kokia yra pagrindinė barbarų judėjimo priežastis. Paprastai mokslininkai kalba apie priežasčių kompleksą: tai ir gyventojų perteklius Skandinavijoje, ir klimato pasikeitimas, ir socialinių sluoksnių persigrupavimas.
Kur dingo majai?
Majų civilizacija buvo viena iš labiausiai išsivysčiusių, bet iki konkistadorų atvykimo iš majų liko tik pavienės, silpnai išsivysčiusios gentys. Jie gyveno lūšnelėse, nestatė didingų rūmų ir šventyklų. Kur dingo majai? Tai iki šiol yra mįslė. Versijų yra daugybė, nuo epidemijos ir karo iki ateivių iš kitų planetų įsikišimo, bet nė viena iš jų nėra įrodyta.
Kur buvo indoeuropiečių „lopšys“?
Anksčiau buvo manoma, kad indoeuropiečių protėvynė yra Indija, tačiau lingvistinė analizė tai neigia. Paprastai regione, kuriame susiformuoja kokia nors kalbų šeima, būna daug įvairių kalbų ir tos pačios šeimos dialektų, o Indijoje yra tik viena indoarijų kalbų šaka. O Centrinėje ir Rytų Europoje, priešingai, egzistuoja šimtai indoeuropiečių kalbų. Bene labiausiai paplitusi versija - kad indoeuropiečių protėvynė buvo Vidurio Europoje, į šiaurę nuo Juodosios jūros ir Dunojaus žemupyje.
Ar vikingai atrado Ameriką?
Nors vis dažniau keliama hipotezė, kad Amerika buvo atrasta vikingų laikais, oficialiai laikoma, kad žemyną atrado Kristupas Kolumbas. Įdomu tai, kad pagal abi versijas Amerika buvo atrasta atsitiktinai (skandinavas keliautojas Bjardis Herjolfsonas nukrypo nuo kurso dėl audros, o K.Kolumbas plaukė į Indiją).
Kas pastatė Stounhendžą?
Megalitų komplekso paslaptis yra neatskleista iki šiol. Vieni tvirtina, kad jį pastatė druidai, kiti - kad keltai arba senieji britai. Yra ir tvirtinančiųjų, kad Stounhendžas - mistifikacija, jis pastatytas naujaisiais laikais. Nesuprantama ir tai, kaip būtent buvo statomas Stounhendžas. 1901 m. pradėjus jį restauruoti, darbai buvo baigti tik 1964-aisiais. Akmenys buvo perstatomi naudojant keliamuosius kranus, bet viduramžiais tokios technikos juk nebuvo.
Kur dingo skitai?
Manoma, kad Skitija buvo pirmoji valstybė, dingusi vykstant Didžiajam tautų kraustymuisi. Skitai kariavo su sarmatais, gotais ir hunais. Pastariesiems juos nugalėjus, didžioji skitų dalis žuvo, o kiti prisijungė prie nugalėtojų armijos. Kai kurie istorikai prie skitų palikuonių priskiria čečėnus ir osetinus.
Ar karalius Artūras - istorinis personažas?
Legendos apie Artūrą buvo bestseleris jau viduramžiais, o mūsų laikais jis tapo vienu iš masinės kultūros fenomenų. Tačiau iki šiol nėra patikimai įrodyta, kad Artūras buvo tikra istorinė asmenybė. Tikriausiai realus Artūro prototipas vadinosi kitaip, arba tai apibendrinantis kelių prototipų paveikslas.
Kaip buvo statomos statulos Velykų saloje?
Tarp tyrinėtojų labiausiai paplito teorija, pagal kurią statulas Velykų saloje pastatė atvykėliai iš Polinezijos salų XI a. Kaip jie transportavo 50 tonų sveriančius kolosus - neaišku. Turas Hejerdalas (Thor Heyerdahl) taip pat nesugebėjo paaiškinti, kaip ant milžinų galvų būdavo uždedamos kepurės, sveriančios iki 2 tonų.
Kur dingo tamplierių auksas?
Iki šiol sklando legendos apie nesuskaičiuojamus tamplierių turtus. Vyriausiasis ordino iždininkas buvo ir vyriausiasis Prancūzijos iždininkas, o didžiausias ordino skolininkas buvo Prancūzijos karalius Pilypas IV Gražusis. Po tamplierių teismo jis pamatė, kad brangenybių ir aukso lobynuose pasirodė ne tiek ir daug. Kur dingo tamplierių auksas - mįslė. Yra žinoma, kad dalį sukauptų turtų išsigelbėję tamplieriai išplukdė laivais, bet kur - neaišku. Jei tikėsime legendomis, tamplierių auksas atsidūrė Naujojoje Škotijoje - šiuolaikinės Kanados teritorijoje. Spėjama, kad dalis jo buvo pervežta į Ouko salą, kur šventyklos riterių palikuonys paslėpė jį slėptuvėje su daugybe spąstų.
Kodėl išmirė neandertaliečiai?
Žmogaus ir neandertaliečio genomai sutampa maždaug 99,5 proc., bet tai nerodo, kad esame kilę iš neandertaliečių. Mūsų ir beždžionių genomai sutampa 98 proc. Nors yra paplitusi nuomonė, kad neandertaliečiai buvo puslaukiniai, jie tokie nebuvo, net mokėjo gaminti muzikos instrumentus. Jų išnykimo versijų yra keletas: 1) asimiliacija, 2) kromanjoniečių vykdomas genocidas, 3) ledynmetis, kurio neatlaikė, nes nemokėjo siūtis drabužių. Nė viena iš šių versijų kol kas moksliškai neįrodyta.
Kodėl maras „šienavo“ Europą?
Europoje kilusios maro pandemijos, kuri viduramžiais tiesiog „šienavo“ Europą, istorijoje yra daug neaiškumų. Laukinių graužikų arealų, tiek nutolusių į šiaurę, nustatyti nepavyko. Nerasta atsakymo ir į klausimą, kodėl „juodosios mirties“ pandemija užklupo Europą tokia pačia seka ir tose pačiose teritorijose bei per tą patį laiką kaip ir pirmoji - Justiniano pandemija (531-589 m.)? Kaip jo židiniai XVII a. viduryje sinchroniškai įsiplieskė labai nutolusiose viena nuo kitos Europos vietovėse, pavyzdžiui, Maskvoje ir Londone?
Kur dingo caro šeimos auksas?
Prieš Pirmojo pasaulinio karo pradžią Rusijos imperija turėjo didžiausias pasaulyje aukso atsargas, kurios buvo vertinamos 1 mlrd. 695 mln. rublių (1311 tonų aukso, daugiau kaip 60 mlrd. dolerių 2000 m. kursu). Didžiosios carinės Rusijos aukso atsargų dalies likimas iki šiol yra nežinomas („Kolčiako auksas“). Tai buvo apie 490 tonų gryno aukso plytelėmis ir monetomis. Pagal vieną versiją jį pagrobė čekų legionieriai, pagal kitą - jis buvo paslėptas paties Aleksandro Kolčiako įsakymu, o galbūt nusėdo Europos bankuose.
