Sekmadienį Austrijoje griežtų dešinių pažiūrų kandidatui į prezidentus nepavyko laimėti rinkimų. Taip austrai nors laikinai pristabdė populistinių judėjimų plitimą Vakarų demokratijose.

Laisvės partijos kandidatas Norbertas Hoferas rinkimus pralaimėjo dar gegužę, tačiau vos vienu procentu, o kelius mėnesius vykusios apklausos ir toliau rodė, jog rezultatai yra per daug lygūs, kad būtų galima priimti sprendimą.

Sekmadienį, vos užsidarius rinkiminėms apygardoms, tapo aišku, kad jis pralaimėjo rinkimus buvusiam žaliųjų lyderiui Alexanderiui Van der Bellenui, kuris savo kampanijoje pasinaudojo birželį įvykusiu „Brexit“, agituodamas, kad Hoferas Austriją nuves tuo pačiu keliu, bei perspėdamas „nežaisti su ugnimi.“

„Raudonas, baltas, raudonas vilties signalas šviečia iš Vienos visai Europai. Būsiu proeuropietiškas Austrijos, kuri bus atvira visam pasauliui, prezidentas,“ – savo pergalės kalboje teigė Van der Bellenas.

Liko tik suskaičiuoti balsus paštu, prognozuojama, kad Van der Bellenas surinks 53,3 procento, o Hoferas 46,7 procento. Tai netikėta populistui, kuris tikėjo, kad rinkimus laimėti jam užteks prieš vyriausybinio pykčio, padidėjusio po „Brexit“ bei Donaldo Trumpo pergalės. Europos vyriausybės atsiduso iš palengvėjimo.

„Nuo visos Europos pečių nukrito našta. Jeigu prognozės pasitvirtins, tokie rezultatai bus aiški pergalė prieš dešiniųjų populistus,“ – teigė Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis.

Apklausos agentūros „SORA“ duomenimis, Van der Belleno rėmėjams labiausiai patiko jo proeuropietiškos pažiūros bei tai, kad jis, jų nuomone, puikiai tiktų atstovauti šalį užsienyje. Hofero rėmėjai teigė, jog jis „supranta tokių žmonių kaip aš rūpesčius.“

„Man be galo liūdna, kad taip nepasisekė,“ – savo „Facebook“ paskyroje teigė Hoferas praėjus valandai po rinkiminių apylinkių uždarymo, pridėdamas, jog po šešių metų ir vėl kels savo kandidatūrą.

Nuotraukoje: Alexanderis Van der Bellenas ir Norbertas Hoferas