Impulsyvus, pompastiškas ir nepatyręs politikoje Donaldas Trumpas ne visai atitinka kandidato, kvalifikuoto užimti paties galingiausio asmens pasaulyje pareigas, aprašymą. Kaip bebūtų, 70-metis respublikonas milijardierius, išsiskiriantis savo beribe energija ir didžiuliu ego, nepakluso jokioms prognozėms ir JAV prezidento rinkimuose įveikė daug labiau patyrusią politikę Hillary Clinton. Antradienį Trumpas prižadėjo „Brexit plius plius plius“, o rinkėjai, atiduodami jam savo pasitikėjimą, atėmė iš Clinton galimybę įsiamžinti istorijoje ir tapti pirmąja JAV prezidento postą užėmusia moterimi.
Nors šis Manhatano nekilnojamojo turto magnatas per savo kampaniją sakydavo agresyvias kalbas, kurios sukeldavo amerikiečių pasipiktinimą ir vertė jaustis nesaugiai, jis visgi tapo pokyčiu balsu milijonams piliečių. Jis sukėlė tikrą sprogimą respublikonų partijoje, iki šiol nelabai sugebančioje suprasti jo šalininkus ir tebesvarstančioje, kaip bendradarbiauti su „tornadu“ Trumpu. Prieš pradėdamas savo prezidentinę kampaniją 2015 metų liepą, Trumpas daugiausiai buvo žinomas dėl savo ekstravagantiško milijardieriaus įvaizdžio, savo vardu pavadintų prabangių viešbučių, golfo aikštynų ir lošimo namų, bulvarinių istorijų apie dvejas jo skyrybas bei televizijos realybės šou „Mokinys“ (The Apprentice).
Dėl šių dalykų jį atpažįsta amerikiečiai. Tačiau jis pats save pristatė kaip nuovokų politiką, žmonių herojų, galintį „Vėl paversti Ameriką didžia“. Paskutinėmis kampanijos dienomis Trumpas ne kartą pažadėjo Vašingtone „išnaikinti“ korumpuotą politikos elitą, o savo pagrindiniu politikos tikslu iškelti šalies gerovę – „pirmiausia Amerika“, o apie visus kitus bus galvojama (galbūt) vėliau.
Pažadai ir planai
Nenuspėjamas, nieko nebijantis ir jokio vidinio cenzoriaus neturintis Trumpas rėžia, kas jam ant seilės užeina ir savo oponentams smūgiuoja į pačias skaudžiausias vietas. Jis pasmerkė „nesąžiningą“ sistemą, piktinosi „korumpuotais“ politikais ir kaip mantrą kartojo, kad „žiniasklaida nuodija amerikiečio rinkėjo protą“. Per savo kampaniją jis pasiūlė keletą paprastų sprendimų pačioms sudėtingiausioms problemoms. Jis pareiškė pastatysiąs sieną palei Meksikos pasienį (už ją susimokės, aišku, pati Meksika) – taip, jo nuomone, bus sustabdyta nelegali imigracija. Jis pažadėjo deportuoti 11 milijonų nelegaliai šalyje gyvenančių imigrantų ir bent laikinai uždrausti į šalį atvykti musulmonams. Čikagą kamuojančią ginkluoto smurto epidemiją jis išspręs, kaip pamenate „per porą savaičių“, į pagalbą pasitelkęs „gerai su situacija susipažinusius aukštus vietinius pareigūnus“. Trumpas taip pat pažadėjo sugrąžinti darbo vietas į Ameriką ir peržiūrėti (tiksliau tariant, užginčyti) tarptautinės prekybos sutartis. Jis taip pat apsaugos JAV nuo bet kokių teroristinių išpuolių iš šalies išvarydamas visus imigrantus, kilusius iš šalių, turinčių „įrodytą terorizmo istoriją“ bei apskritai visus musulmonus. Trumpas tikina turįs „fenomenalių“ planų pirmosioms 100 savo prezidentavimo dienų. Šie planai, jo teigimu, duos impulsą pokyčiams ir pagreitins ekonomikos augimą.
Trumpas yra arogantiškas, charizmatiškas, šiurkštus ir kartais juokingas. Net jam pačiam sau prieštaraujant ir demonstruojant milžiniškas spragas įvairiais politiniais klausimais, jo šalininkai tvirtai jį palaikė. Jiems Trumpas, savo kampanijai išleidęs per $50 milijonų, atrodo nepaperkamas, ypač lyginant su „suktąja“ Clinton, kurios artimi ryšiai su Volstritu ir užsienio vyriausybėmis žmonėms nekelia pasitikėjimo.
Naujasis JAV prezidentas tuo pačiu ir žavi, ir gąsdina. Jis meluoja itin dažnai ir dėl daugelio sričių, tad faktų tikrintojai pastaruoju metu turėjo itin daug darbo (tačiau jų darbo rezultatai mažai kam rūpi). Savo paties pikčiausias priešas Trumpas buvo ieškovas arba atsakovas keliose dešimtyse civilinių bylų, susijusių su jo verslo reikalais. Jis atsisakė atskleisti savo JAV pajamų mokesčio deklaracijas, taip nutraukdamas ilgametę kandidatų į prezidentus tradiciją, prisipažino radęs būdą „apeiti įstatymus“ ir ilgus metus nemokėti federalinių mokesčių, pagrasino po teismus užtampyti būrį jį seksualiniu priekabiavimu apkaltinusių moterų ir yra įžeidęs, tikriausiai, kas antrą savo kelyje sutiktą žmogų (na o „Twitter“ jam leidžia įžeidinėti ir nesutiktus).
Valdžios estafetės perdavimas
Prezidentas Barackas Obama trečiadienį pareiškė esąs Donaldo Trumpo pastangų padrąsintas kreiptis į tautiečius amerikiečius po karčių rinkimų ir pasakė, kad šalis linki jam sėkmės valstybės vadovo poste. Jis pažymėjo nurodęs savo administracijos tarnautojams užtikrinti sklandų rūmų perdavimą respublikonų milijardieriui, „nes mes dabar visi linkime jam sėkmės vienijant ir vadovaujant šaliai“.
„Pirmiausia, mes esame amerikiečiai. Pirmiausia, mes esame patriotai. Mes visi norim visko geriausio šiai šaliai, – kalbėjo Obama. – Štai ką aš girdėjau praėjusią naktį pono Trumpo pastabose. Štai ką aš girdėjau, su juo kalbėdamasis tiesiogiai. Ir mane tai sujaudino.“
Vienas sunkiausių uždavinių, kurį teks spręsti išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, bus vyriausybės sudėtis. Suformuoti kabinetą nebus lengva, nes politikos naujokas iš verslo pasaulio neturi daug ryšių Vašingtone. Politikos veteranas Newtas Gingrichas per rinkimų kampaniją buvo vienas žinomiausių respublikonų kandidato rėmėjų. Dabar jam prognozuojamos valstybės sekretoriaus pareigos. Minima ir senatoriaus Bobo Corkerio pavardė. Jis šiuo metu yra Senato Užsienio politikos komiteto pirmininkas. Buvęs Niujorko meras Rudy Guiliani rinkimų kovoje besąlygiškai rėmė Trumpą. Už tai jam galimai bus atlyginta generalinio prokuroro pareigomis. Manoma, kad generalinio prokuroro pareigos gali būti siūlomos ir Chrisas Christie. Taip pat prognozuojama, kad Trumpo štabo vadovu gali tapti respublikonų partijos lyderis Reince’as Priebusas, o gynybos sekretoriumi gali tapti Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys, griežtų pažiūrų konservatorius iš Alabamos Jeffas Sessionsas.
