„Juodosios dėžės“ įrašai iš sekmadienį Juodojoje jūroje sudužusio rusų lėktuvo atskleidė, kad dėl avarijos kalta sugedusi jo techninė įranga - laiku neišsiskleidė sparnų skydeliai, padedantys pakelti lėktuvą į orą. Tai lėmė, kad pilotai neteko kontrolės, o pats lėktuvas pakrypo „pavojingu kampu“, skelbia Rusijos žiniasklaida.
Senutėlis „Tu-154“ karinis laineris sudužo šalia Rusijos pakrantės, pražudydamas visus 92 juo skridusius keleivius bei įgulos narius. Tarp Kalėdų dieną žuvusių žmonių yra 64 vieno garsiausio pasaulyje kariuomenės choro nariai, garsi filantropė, jauna balerina, devyni žurnalistai, bei jauna susižadėjusi pora. Lėktuvas skrido į rusų oro pajėgų bazę Sirijoje, kur choras turėjo dalyvauti naujametiniame koncerte.
Tai, kad tragediją sukėlė techninis gedimas, paaiškėjo išklausius lakūnų kabinos įrašus, išsaugotus „juodojoje dėžėje“, trečiadienį rastoje po vandeniu, maždaug už mylios nuo kranto.
Lėktuvas sudužo netrukus po pakilimo iš Sočio uostamiesčio, kur buvo nusileidęs pasipildyti degalų. Jis pradingo iš radarų praėjus dviem minutėms po pakilimo, 5 val. 23 min. Pasak pareigūnų, iki trečiadienio iš vandens ištraukta 15 kūnų.
„Tupolev“ gamybos karinis laineris buvo pasenusio modelio ir jau nebenaudojamas Rusijos komercinių avialinijų, tačiau kariuomenė jo dar nebuvo atsisakiusi. Jis buvo 33 metų senumo, bet renovuotas 2014-aisiais.
Tyrėjai jau anksčiau buvo atmetę terorizmo galimybę, bei tvirtino, kad katastrofą greičiausiai sukėlė žmogiška klaida, techniniai nesklandumai, ar šių faktorių kombinacija.
Nors transporto ministras Maksimas Sokolovas žiniasklaidai tvirtino, kad 1983 m. pagamintas ir prieš dvejus metus renovuotas lėktuvas „skraidė be problemų“ ir techninę apžiūrą praėjo rugsėjo mėnesį, vienas „Euronews“ korespondentas „Twitter“ socialiniame tinkle parašė skridęs juo keturis kartus ir pastebėjęs, jog lėktuvas yra praktiškai netinkamas naudoti. „Skridau Rusijos gynybos ministerijos lėktuvu „Tu-154“ į Latakiją ir atgal keturis kartus 2015 ir 2016 m. Jausmas buvo tarsi skristi senu autobusu“, - rašė jis.
Apie katastrofos aukas
Aleksandrovo ansamblis. 64 oficialaus Rusijos karinių pajėgų ansamblio nariai bei Uzbekistane gimęs orkestro dirigentas generolas-leitenantas Valerijus Chalilovas žuvo lemtingame skrydyje. Ansamblis, kuriam taip pat priklauso šokėjai, buvo įkurtas 1928 m. ir pavadintas pagal pirmąjį jo vadovą Aleksandrą Vasilevičių Aleksandrovą, sukūrusį muziką Sovietų Sąjungos ir Rusijos nacionaliniams himnams.
Turbūt garsiausias ansamblio artistas yra 39 m. šokėjas Kirilas Kolobrodovas. Jo tėvas žiniasklaidai sakė, kad vienturtis jo sūnus po Naujųjų metų turėjo vykti į trijų savaičių darbinę išvyką Kinijoje. Šokėjas su žmona augino trejų metų sūnų, ji taip pat laukiasi antro vaiko.
Taip pat žuvo ir 22-ejų balerina Ralina Gilmanova, mirusi kartu su savo vaikinu, 25-erių dainininku Michailu Vasinu. Jiedu susipažino ansamblyje prieš pusantrų metų ir jau planavo vestuves. Gyvybės neteko ir dar viena balerina, 19-metė Lilija Pireva, prisijungusi prie ansamblio vos prieš pusę metų. Ji buvo jauniausia jo narė.
Daktarė Liza. Viena žinomiausių Rusijos humanisčių Yelizaveta Glinka, dar žinoma kaip daktarė Liza, buvo labdaros organizacijos „Fair Aid“ vadovė. Ji gabeno vaistų siuntą į Latakijos universitetinę ligoninę, o Maskvoje garsėjo tuo, kad pamaitindavo ir pasirūpindavo traukinių stotyse gyvenančiais benamiais. Tiesa, ji buvo įsivėlusi į skandalą, kai evakavo sergančius ir sužeistus vaikus iš separatistinių regionų rytų Ukrainoje. Šie jos veiksmai išprovokavo Ukrainos įsiūtį ir moteris buvo apkaltinta vaikų pagrobimu. Jos politinės pažiūros taip pat sulaukė kritikos pačioje Rusijoje. Nepaisant to, pagarbą jai po žūties atidavė viso Rusijos politinio spektro atstovai. Likus vos kelioms savaitėms iki tragedijos, dr. Glinka sakė: „Mes niekada negalime būti tikri, ar grįšime gyvi, nes Sirijos karas yra pragaras Žemėje.“
Žurnalistai. Lėktuvu skrido ir devyni Rusijos žiniasklaidos atstovai, įskaitant korespondentus iš „Channel One“, „NTV“, bei kariuomenės televizijos kanalo „Zvezda“. Jų mirtys atsidūrė kontroversijos centre, kai žurnalistė Božena Rinska socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad tai bausmė už jų klaidinančias prokremliškas naujienas. Šie jos komentarai sulaukė Rusijos prokurorų dėmesio.
