Infliacija euro zonoje virto neigiama, skelbia oficialūs duomenys. Kainos gruodžio mėnesį buvo 0,2 % žemesnės nei tą patį mėnesį prieš metus.
Kryptelėjimas į defliaciją padidina spaudimą Europos centriniam bankui (ECB) imtis papildomų sankcijų stimuliuoti stagnuojančiai Bendrijos ekonomikai. Banko nustatyta infliacijos riba yra žemiau, bet netoli 2 %.
Kainų nukritimą daugiausiai paskatino žemesnės energetikos išlaidos dėl smunkančių naftos kainų. Energetikos išlaidos gruodžio mėnesį buvo 6,3 % žemesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Atmetus šias išlaidas, gruodžio infliacijos lygis euro zonoje buvo 0,6 % - toks pat, kaip ir lapkritį.
Skelbiama, kad maisto produktų, alkoholio ir tabako gaminių kainos nesikeitė nuo pernai metų – po to, kai lapkričio mėnesį paaugo 0,5 %. Tuo tarpu paslaugų kainos, kurios lapkritį laikėsi stabiliai, per metus, nuo 2013 m. gruodžio, paaugo 1,2 %. Tai buvo pirmas kartas, kai euro zona patyrė defliaciją, nuo finansinės krizės viršūnės 2009 m.
Politikos žlugimas
Jamesas Ashley, vyriausiasis Europos ekonomistas iš „RBC Capital Markets“, sakė, jog trečiadienį paskelbti duomenys buvo tik smulkmena platesniame ekonominiame paveiksle. Ginčai dėl to, ar infliacija yra aukščiau, ar žemiau 0 % ribos, ir to, ar dėl to kaltos krentančios naftos kainos, yra „apgaulingi“, sakė jis.
„Kur kas svarbesnis klausimas yra tas, kodėl infliacija apskritai yra netoli 0 % žymos: mūsų požiūriu, nepatogi įstatymų leidėjams tiesa yra ta, kad, didžiąja dalimi, tai atspindi jų politikos, tiek fiskalinės, tiek monetarinės, žlugimą“, - sakė jis.
Howardas Archeris, vyriausiasis Europos ekonomistas iš „IHS Global Insight“ pavadino infliacijos duomenis „prasta naujiena ECB“.
Rūpestis dėl skolų
Centrinis bankas yra vis labiau spaudžiamas pradėti naują ekonomikos stimuliavimo priemonių raundą, dar vadinamą kiekybiniu mažinimu, o paskutinieji duomenys tik dar labiau sustiprins šiuos lūkesčius. Vis dėlto, pranešama, kad Vokietija priešintųsi papildomam kiekybiniam mažinimui.
Problemą dar labiau apsunkina padėtis Graikijoje. Defliacija didina skolų naštą, o Graikijos nepajėgumas grąžinti skolas savo tarptautiniams finansinės paramos kreditoriams yra pagrindinė problema dabartinėje visuotinių rinkimų kampanijoje.
Rinkimų nuomonių apklausose į priekį išsiveržusi Graikijos kairiojo krašto, prieš griežtą ekonomiką pasisakanti partija „Syriza“ nori iš naujo derėtis dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo sąlygų, ir įžiebia naują susirūpinimą dėl euro zonos stabilumo.
Trečiadienį šalies ilgalaikio skolinimosi lygis pakilo virš 10 %. 10 metų obligacijų pelnas siekė 10,07 %, palyginus su 9,746 % antradienį. Pagrindinė akcijų birža Atėnuose taip pat nukrito daugiau nei 2 %.
Prošvaisčių yra
Kita vertus, „Eurostat“ skelbia, jog nedarbo lygis euro zonoje išliko toks pat kaip lapkritį, ir siekia 11,5 %, bei nesikeičia nuo spalio mėnesio, tačiau yra mažesnis nei 2013 m. lapkritį, kai siekė 11,9 %.
Tarp Bendrijos šalių, žemiausias nedarbo lygis lapkritį buvo Austrijoje (4,9 %) ir Vokietijoje (5,0 %), o aukščiausias - Graikijoje (25,7 % 2014 m. rugsėjį) ir Ispanijoje (23,9 %).
Vis dėlto, defliacija turi ir tam tikrą teigiamą aspektą euro zonai. Ji sumažino išlaidas didžiajai daliai verslų ir leidžia vartotojams išleisti daugiau pinigų kitoms prekėms. Tačiau gali iškilti ir tai, ką ECB prezidentas Mario Draghi pavadino antrojo raundo pasekmėmis. Jeigu ši defliacija turės poveikį ekonomikos prognozėms ir bus atspindėta ateities sprendimuose dėl kainų ir atlyginimų, ji gali giliai įsišaknyti ir tada ją panaikinti bus itin sudėtinga.
Yra kelios priežastys, dėl kurių ilgalaikė defliacija gali pakenkti visos ES ekonomikai, tačiau didžiausia problema euro zonai yra jos poveikis daugybei žmonių ir vyriausybių, turinčių įsiskolinimų. Jeigu nukris pajamos ir mokestinės įplaukos, šiuos įsiskolinimus bus dar sunkiau suvaldyti. Štai kodėl kai kurie ekspertai – pavyzdžiui, konsultacijų įmonė „Capital Economics“ – jau įspėjo, kad dabar visam regionui kyla naujos skolų krizės pavojus.
