Susirėmimai tarp protestuotojų ir federalinių agentų Portlande, Oregono valstijoje prikaustė viso pasaulio dėmesį. Viskas prasidėjo nuo gegužės 25 dienos, kai Mineapolyje policija nužudė juodaodį George'ą Floydą. Dėl šio įvykio protestuotojai beveik kiekvieną naktį išeina į gatves. Oregonas nėra išimtis: šis progresyvios politikos bastionas slepia gerokai tamsesnę praeitį nei būtų galima pamanyti – valstija anksčiau taip pat buvo susidūrusi su policijos brutalumu prieš afroamerikiečius.
Saugo turtą
Tačiau protestų metu ypač didelio dėmesio sulaukė prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanija, orientuota į „įstatymus ir tvarką“. Apie tai Trumpas ėmė kalbėti Amerikos miestų gatvėse vos prasidėjus pirmiesiems protestams. Dabar siekdamas numalšinti įtampą Portlande, prezidentas išsiuntė pareigūnus iš agentūrų, esančių prie Teisingumo departamento ir Valstybės saugumo departamento. Šie agentai turėjo sustiprinti, o kai kuriais atvejais net pakeisti, vietos policiją.
Baltieji rūmai tikina, kad šie agentai buvo išsiųsti siekiant apsaugoti federalinį turtą. Dauguma šių agentų neturi skiriamųjų ženklų ir naudojasi taktikomis, kurių policijai neleidžia taikyti teismai: leidžia ašarines dujas ir sulaiko protestuotojus nesilaikant oficialaus proceso. Kaip ir policijos pareigūnai, federaliniai agentai yra kaltinami smurto naudojimu. Tačiau Baltieji rūmai tokius kaltinimus neigia – anot Trumpo spaudos sekretorės Kayleigh McEnany, „Baltieji rūmai visada skatina tinkamai naudoti jėgą“.
Kaltinimai autoritarizmu
Į Trumpą kreipęsi keli merai teigė esą sutrikę dėl federalinių agentų veiksmų Portlande, vadindami jų taktikas gąsdinančiomis. „Šių metodų mes tikimės iš autoritarinių režimų, ne mūsų demokratijos“, – teigiame merų pareiškime. Prezidentas savo priešininkų kaltinamas „performatyvaus autoritarizmo“ statymu ir „televizijai sukurtu fašizmu“, tačiau jam tai nėra svarbu.
Nacionalinėse ir valstijų apklausose aršiai rungdamasis su Joe Bidenu jis tikisi, kad kova su protestuotojais jam padės atkurti savo rinkėjų bei palaikytojų skaičių. Prezidentas Trumpas teigia, kad protestai yra remiami anarchistų, kuriuos demokratai bijo suvaldyti.
Agresija – kritikuojama
Tačiau demonstracijos nuolat keičiasi. Dideli protestai, kurie prasideda auštant, yra taikūs ir visą savo dėmesį skiria „Black Lives Matter“ judėjimui. Jie vyksta priešais valstijos Teisingumo centrą ir kalėjimą, esančio netoli federalinio teismo rūmų
Po to daugelis taikių protestuotoju išeina namo, o prie teismo rūmų, kuriuos saugo sukarintos federalinės pajėgos, susirenka kiti asmenys. Kai kurie bandė sulaužyti apsaugas, esančias ant teismo rūmų langų, užtvėrė įėjimą ir užkūrė laužus po pastato portiku. Demonstrantai taip pat keliskart nuplėšė aplink teismo rūmus pastatytas tvoras. Paprasti tokie veiksmai gana greit sulaukia federalinių agentų reakcijos.
Protestuotojai, kiekvieną vakarą pasirodantys miesto centre ir keliantys konfliktus, yra kritikuojami net kai kurių juodaodžių lyderių dėl atsitraukimo nuo „Black Lives Matter“ tikslo.
Tačiau federalinė intervencija ir vėl padidino įsitraukimą į protestus, kurie po truputį mažėjo. Didieji susirėmimai vyksta vienoje miesto vietoje. Vietinė spauda praneša, kad daugumai Portlando gyventojų gyvenimas ir toliau teka įprasta vaga.
Artėja prie „karo padėties“
Atsiranda ekspertų, teigiančių, kad Trumpas savo veiksmais rizikuoja sukelti konstitucinę krizę apeidamas valstijų ir miestų vyriausybes bei pamindamas pagrindines susirinkimų, žodžio laisvės ir teisėto arešto teises.
Demokratas senatorius iš Oregono Ronas Wydenas teigia, kad dar didesnis federalinių agentų dislokavimas reiškia, kad Jungtinės Valstijos artėja prie „karo padėties įvedimo“.
„Trumpo ir jo sukarintų pajėgų prieš taikius protestuotojus vykdoma smurtinė taktika yra tinkama fašistiniui režimui, ne demokratinei tautai“, – teigia Wydenas.
